Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3147&FId=5170&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks jaunikis ir merga, jiedu norėjo ženytis, ale in tąsyk jį pašaukė į kariauną. Sako:
– Kad dabar reik ait kariaunon, tai tu lauk, pakol aš pareisu, tai tada aš tave vesu...
Jis išėjo in kariauną, o ji jo laukia. Jis po kelių metų parėjo atitarnavęs namon, o in tąsyk pasitaikė tai mergai bagotesnis, ir jau su tuom ji sutiko, o už šito neina. Šits iš piktumo ėmė an jos šnekėt, kad ji tokia ir tokia, anam jaunikiui ją apšmeižė – ir ans ją neėmė, o ir šits neėmė, – o toj merga iš gailesčio numirė. Tam reikėjo ait in spaviedį –jis nepriaina: kunigas jam uždavė pakūtą, kad jis tur būt pernakt bažnyčioj, o tą mergą ir atlydėjo an tos nakties in bažnyčią. Ale naktij jis pažiūrės, atsivožęs grabą, kaip ji aprengta. Kaip jis atsivožė, čiupterėjo už rankos, teip ir prilipo prie tos nabašnykės – stovi jis šalia jos! An rytojaus atėjo žmonės ir kunigas į bažnyčią – randa jį stovint šalia grabo. Sako kunigs:
– Reik atpjaut no tos negyvėlės, ir tegu nešiosis anos šmotą mėsos...
Kaip tik pjauja, anos kraujas bėga, o kaip jam pjauja, tai jis rėkia. Sako kunigas:
– Čia kitaip nėr, kad jiedu kokias rokundas turi. Tu turi spaviedotis balsiai prieš visus žmones girdint, paskui žiūrėsim, kas čia nusiduos.
Teip jis ir spaviedojas:
– Kad aš, – sako, – ją teip ir teip apšnekėjau, o ji iš gailesčio numirė.
Kaip tik tą ištarė, teip anoj jį ir paleido. Tada tą kūną palaidojo, o jisai nuėjo sau.

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 221, Nr. a
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal