Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3156&FId=5179&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Seniau gyvena vienas labai turtingas panas. Kai anas mire, tai liepe savi pakavat auksiniam grabi. Anas pats teip pat buva aptaisytas labai brungiais rūbais. Kad jau jį pakavaja, tai, dasižinojįs ape šitų, vienas vargulis žmagus nuvėja šita pana apvagtų. Nuvėja anas un kapų jau prieblindaj. Tik prejįs un duobi, pradėja kaste. Tik štai ir pamate, kad ataina nabašnykas panas! Narėja žmagus nubėgt, bet panas jį suturėja, sakydamas:
– Nebėk! Aš tau paradysiu gerų daiktų!
Atkase duobį ir liepe žmagui jan lipte, – e graba duobej jau nebebuva. Kad žmagus duoben inlipe, tai panas liepe jam tinai būt, kalai anas sugrįšiųs, ir kas tik un duobį atais, tai vaikyt šalin.
Kaip tik panas nuvėja talyn, tuoj privažiava kasžin kaks su vežimu šiena ir narėja duoben inverst, bet šitas žmagus kaip galėdamas tų šieninį šalin nuvare. Tik tas nusikemėja su šienu – štai ataina babas su padynem piena ir narėja pilt duoben, bet žmagus ir jas nuvare. Tik tas prasišalina – ir atsivare artajas su jaučiais un duobį ir, arklų ažbedįs, pradėja art ir verst duoben žemes. Žmagus pradėja jį su grumtais ir žemem mėtyt. Talai mėte, kalai tų artajų šalin nuvare. Besivaidijunt su visais, ir vidunaktis ataja. Buva da ir vėl kakie žmanes un duobį atainų, bet tuo čėsu gaidys kakariekaaa! – ir visa išnyka.
Ataja nabašnykas panas un duobį ir klause:
– Nu, kų gi matei?
Žmagus jam pasakė, kų mate. Tadu panas jam tare:
– Matai, tie visi, katrie buva atajį un duobį ir žėdnas narėja tai šių, tai tų duoben inmest, tai tie visi buva mani apvagį, kalai aš da gyvas buvau. Vienas perpjaudava mana pievas, tai dabar buva atvežįs šienų. Babas išmelždava karves, tai buva pienų atnešį. Kitas perardava mana laukų, tai dabar narėja atart. Bet man dabar nieka nebereikia jau... Tai radyčia ir tau, kad daugiau nebeaitum numirėlių apiplėštų, nes svetima vis raiks atiduot...
Tų pasakįs, numirėlis prapuola, e žmagelis parkumbrina sau skubinai nama ir niekadas daugiau un kapų nebeidava.

PATEIKĖJAS: Dominykas Sirvydis

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Dauliūnai, k., Jūžintų sen., Rokiškio r. sav., Panevėžio apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Dauliūnai, Jūžintų par., Zarasų pav., Kauno gub.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 224-225, Nr. 4
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal