Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3157&FId=5180&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Gyvena vienaj gryčiaj dvi marčias. Viena labai daug auksa žiedų turėja. Par laikų ta marti, kur žiedų turėja, smagiai apsirga ir, būdama prie smerties, praše sava untrų marčių, sakydama:
– Kai aš numirsiu, tai visus žiedus man un runku užmaustyk ir teip mani pakavak.
Šitai marčiai nars labai buva gailu žiedų (nes ana mislija, kad marti mirdama jai žiedus paskirs), bet, kaip tik marti numire, apmauste jas rankas žiedais ir pakavaja. Paskui likusiai marčiai ir nuo mislių šitie žiedai nenuveina. Teip jai gailu jų, kad nebežinaja, kas daryt. Be ligas liga. Sumislija sau: „Nuveisiu kapuos, atkasiu numirėlį ir numaustysiu nuo runkų žiedus“. Unt rytajaus naktij, kaip tiktai visi sumiga, tuoj ana, pasijėmus spatų, nubėga un kapų ir nu kast! Atkasė marčias grabų ir jėme maut nuo runkų žiedus. Bet runkas buva sustingį – mave mave ir nieka nepadare numaut. Išsijėme peilį, nupjave runkas ir parsinešė nama. Palingva ineja gryčian, paklausius, ar da visi tebemiega, pasidėja marčias runkas un priežedas prie žarijam ir šildžia, kad būt lengviau paskui žiedai numaustyt.
Apie vidunaktį ataja numirėle iš kapų, prėja palungen ir uždainava:

Miega gaidžiai, miega vištas,
Tik nemiega mana marti:
Prie priežedelei stavi,
Runkeles šildžia,
Žiedelius mausta.

Paskui, prejus un duris, vėl teip pat uždainava. Duris atsidare ir, inejus gryčian, kaip sučiupa marčių, parmete un žemį ir jėme kamuot. Kamava kamava, paskui, pasijėmus runkas, nuvėja vėl kapuos. E šita marti un rytajaus ir numire.

FIKSUOTOJAS: Liudas Vaineikis-Svirplys

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Jūžintai, vs., Jūžintų sen., Rokiškio r. sav., Panevėžio apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Jūžintų par.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 225, Nr. 5
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal