Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3191&FId=5214&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks bagotas ponas mieste, jis ten turėjo kokią slūžbą. Jis turėjo tik vieną kukarką, ale ta pati kukarka išėjo in miestą nupirkt kokio valgio. Dabar sako sau tas ponas: „Dabar nieko nėr čia – reik susiskaityt pinigus“. Jis, pasipylęs krepšį pinigų an stalo, skaito tuos pinigus. Atėjo in tą sykį mėsinykas, iš palengvo atsidarė duris – žiūri, kad tas ponas skaito pinigus, o žiūri, kad nieko nėr. Tas mėsinykas nuvėjo in kuknią, pajėmė kukarkos peilį, šoko prie to pono, tą poną už gerklės! Ponui tam galvą nupjovė, o jis su pinigais nuvė sau.
Parėjo toj kukarka namo, neša tuojaus ponui parodyt, ką nupirko. Ateina – žiūri, kad jau ponas be galvos guli išvirtęs. Toj mergina persigandus in paliciją davė žinią. Pribuvo palicija – žiūri, kad su kukarkos peiliu papjautas. Tai kas čia galėjo daugiaus papjaut, kaip kukarka, nes jos ir peilis. Pajėmė tą mergaitę in kozą. Jau toj mergina sėdi viens mėnesis ir kitas.
O tam name, katram tą poną papjovė, niekas negalėjo būtie, vaidinosi. Buvo tam mieste toks kurpius girtuoklis, jis nieko neturėjo, nė kur būt. Išgėrė arielkos, pasijėmė žvakę, nuvėjo in tą namą nakvot – sako: „Kap bus, tep bus“. O jau jis žinojo, kad tenai smaugia žmones, kad koks nakvoja. Vakare užžibino žvakę ir sėdi už pečiaus. Ale jau gerai sutemė, klauso – atsibaladoja. Atsidarė durys, atėjo tas ponas, atsinešė krepšį pinigų, pasipylė an stalo ir skaito. Ne po ilgam atėjo mėsinykas, prasidarė duris ir vėl uždarė, nuvėjo in kuknią, pajėmė peilį, atėjęs griebė tą poną, galvą nupjovė. Tas pons parvirto, o tas mėsinykas susižėrė tuos pinigus ir išėjo.
Anryt tas kurpius tuojaus davė žinią palicijai. Kitą vakarą ėjo daugiau žiūrėt, ėjo ir burmistras, ir kiti. Atėjo – vėl tą patį matė. An rytojaus tuojaus tą mėsinyką sujėmė: jau pamatė, kad tas mėsinykas papjovė. Tuojaus baudė, kad atiduotų. Tas da iš pradžių gynėsi, o paskui prisipažino ir atidavė pinigus. O jis už savo tokį darbą gavo užmokestį. Tą merginą paleido iš kozo, su tuom kurpium ją apženiįo, ir gyveno jiedu tuose namuose to pono. O tas ponas jau daugiau nesitrankė.

PATEIKĖJAS: Adomas Krukis

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1896

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 232-233, Nr. 8
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

Spausdinti

Atgal