Knygadvario objektas "BsTB 7 237-1 Mitologinė sakmė apie tai, kur vaidenasi mirusiųjų vėlės" >> "Teksto 1998 m. redakcija"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3231&FId=5257&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Girdėjau pasakojant, kad numirėlių dvasės ir šioj bei toj vietoj pasivaidinančios, kaip antai pirtyse, po kokiu tiltu, kur girioje, ale tankiausiai ant kapinių. Žmonės pasakoja, būk jos tada gyvuosius gandinusios arba ir užpuolusios. Teip sakoma, būk Lazynų parapijoj ant Šakių kapinių dvasės pasirodančios, o teipo jau ir netoli tų šalia kelio stovinčioj Merčiuvaičio pirtyje. Po tuom tiltu prie Paželkščių, tarp Ragainės bei Tilžės, teipogi tokia vieta buvusi, kol dar nebuvo šasijos (plentos), bet tik prastas vieškelis. Tokių vietų baimingi žmonės lenkiasi, drąsesniejie kas dieną vaikščioja, nieko nematydami.

FIKSUOTOJAS: Kristupas Jurkšaitis

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 237, Nr. 1
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėjeskelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal