Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3282&FId=5309&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kaip numirusius apgarbstoma bei apraudojama – ypačiai Veliuonos apygardoje, – iš surinktų kun. Ant. Juškevičiaus raudų* yra gerai žinoma. Čionais paduodu iš „Žvaigždės“ (1901, n. 44) dar vieną „sutaikytais žodžiais“, dzūkiškoj tarmėje, raudą iš Nemajūnų parapijos, Trakų pavieto, Vilniaus gubernijos. Užrašytojas šitos raudos, J. Tam..., sako apie to krašto lietuvaites, kad jos kaip užverkia, priduodamos savo verksmui graudų balsą, „tai kiek namuose būna susirinkusių pas numirėlį, nė vienas, kad ir kiečiausios širdies, neišsilaiko neverkęs. Net giesmininkai kartais sustoja giedoję ir prašo neverkti, nes jie negalinti giedoti“.

Motula mano, širdela mano,
Kelkis, mocinėla, nuo baltos lantełės,
Stokis, mocinėla, ant sieros žemełės.
Žinai, mocinėla, kad tu palikai mani siratėłį
Ant dzidelio vargelio, ant gailių ašarėlių, ant sunkių atdūsėlių.
Žinai, mocinėla, kad mano vargelis už mani dzidesnis,
Už mani dzidesnis, už medelius aukštesnis,
Ba aš siratėłė palaistau gailiom ašarėłėm,
Užtai iššakojįs žaliom šalełėm,
Užtai išlapojįs žaliais lapeliais.
Žinai, mocinėla, kad siratėłės tai ne darbinykėłės,
Ba jos neturi užtarytojėłės, mielos mocinėłės.
Oi ai ai ai Dzievuliau mano, kad prasivertų siera žemela,
Siera žemela pro pilką akmenėlį,
Tai aš ineitau prie šalałės savo mielos mocinėłės,
Tai aš nevargtau dzidelio vargelio,
Tai aš nesumindziotau juodo purvynėlio,
Tai aš nełėtau gailių ašarėlių,
Tai negirdėtau rūstų žodelių,
Rūstų žodelių ant manį siratėłės.
Motula mano, širdela mano!
Kaip aš sulauksiu šventos nedzėłėłės,
Tai aš nuveisiu šventon bažnyčėłėn,
Aš pamacysiu kitas mergužėlas,
Kurios tai turi mielų mocinėłį –
Tai jų nepučia šiaurus vėjelis,
Tai jų nelyja skaudus lietulis,
O aš siratėłė neturiu mocinėłės užtarytojėłės.
Aukštas kalnelis – ne užvėjėłė,
Sausas medelis – ne pastovėjėłė.
Mocinėla mano, augintojėla mano, mokytojėla mano!
Kas mani pamigdzis anksci rytelį,
Kas mani nusiųs prie sunkaus darbelio?..
O kaip aš turėjau mielų mocinėłį,
Tai mani suramino mielais žodeliais,
Kada aš parėjau iš lygų laukelių,
Iš lygų laukelių, nuo sunkių darbelių.
Mocinėla mano, širdela mano!
O kaipgi sunku tam akmenėliui,
Pilkam akmenėliui, kuris padėtas po budzinkėliu...
Oi, dargi sunkiau man siratėlai,
Man siratėlai be mielos mocinėłės!
Išauk, mocinėla, aukštam kalnelij,
Aukštam kalnelij balta liepela.
Iššakok, mocinėla, plaČiais lapeliais,
Pražydėk, mocinėla, aukselio žiedeliais!..
Oi, kaip aš eisiu viešu kelaliu,
Viešu kelaliu šventon bažnyčėłėn,
Kaip mani užpuls šiaurus vėjelis,
Šiaurus vėjelis, skaudus lietulis,
Tai aš nuveisiu aukštan kalnelin,
Tai aš pastosiu po baltu liepełi,
Tai aš kukuosiu vieton gegužėłės.
O kaip išgirsi, mocinėla, raibų gegułį,
Nemislyk, mocinėla, kad tavo dukrela,
Kad tavo dukrela žodelius rokuoja.
O kaip išgirsi, miela mocinėla,
Aukštam kalnelij lietulį lyjant,
Nemislyk, mocinėla, kad tai lietulis lyja –
O ciktai tavo dukrela siratėla
Gailias ašarėlas łėja.
Motula mano, širdela mano!
Oi, kaip rūdzija šalta gelažėłė,
Šalta gelažėłė juodam purvynėlij,
Tai teip rūdzija mano jaunystėłė dzideliam vargelij,
Dzideliam vargelij, be mielos mocinėłės!..
Oi smertela** smertela, smertela neteisinga!
Kaip aš sucikau tavi, smertela, viešu kelaliu einanc,
Kodėl nepaklausei pas mani siratėłį,
Pas mani siratėłį viešaus kelalio?
Būtau parodžius in aukštų kalnelį,
In aukštų kalnelį, in žalių girełį...
Būtai nukirtus baltų liepełį,
Baltų liepelį, ne mano mocinėłį,
Kuri neturi jaunų dukrelių,
Jaunų dukrelių siratukėlių.

(Paverkė Ona Gin...tė ir Uršulė Aug...nė.)

* Lietuviškos dainos. III dalis, lak. 142 ir sek.
** Seniaus rasi čion minėta giltinę. (B.)

PATEIKĖJAS: Uršulė Aug..nė Ona Gin..tė

FIKSUOTOJAS: J. Tam...

FIKSAVIMO METAI: 1901

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Nemajūnai, k., , Birštono sav., Kauno apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Nemajūnų parapija, Trakų pavietas, Vilniaus gubernija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 100-102, Nr. 17
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

PASTABOS: "Žvaigždė" 1901, n. 44.

Spausdinti

Atgal