ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=331&FId=1511&back=home

PAVADINIMAS: Antrosios pilies gynybiniai įtvirtinimai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Statant antrąją pilį, jos pamatams sustiprinti kieme pasieniais buvo palikta 3 m pločio ir 1,5 m aukščio pirmosios pilies griuvenų juosta. Griuvenos dengia 1362 m. degėsių ir po degėsiais esantį kultūrinį sluoksnį. Jų juosta prie pietinės sienos sudarė pagrindą pylimėliui, kuris, vėliau atstatant, aukštėjo ir platėjo. Greičiausiai šis pylimėlis juosė visą kiemą, išskyrus kampuose buvusius bokštus. Toliau į kiemo vidurį, tuojau už pylimėlio, buvo nukasti visi senieji sluoksniai. Kiemas pažemintas apie 1 m lyginant su pirmosios pilies kiemu.
Aptikta ir sudegusio medinio pastato liekanos. Tai 40-80 cm storio į eiles vienas prie kito sukasti skelti ar tašyti ąžuoliniai stulpai. Už trijų metrų viena tokių statinių eilė eina palei rytinę sieną, o antra, taip pat už trijų metrų, - palei pietinę sieną. Pietryčių kampe, ties bokštu, abi eilės susikerta, sudarydamos statų kampą. Šiam įrenginiui naudota ne gulsčių, o stačių rąstų konstrukcija. Tai rodo, kad pastatas buvo susiję su gynybiniais įtvirtinimais. Galima spėti, kad jis laikė sienų viršuje įrengtą šaudymo galeriją.
Rytinėje sienoje rasta išlikusi vartų anga, kuri buvo iškirsta antrosios pilies statybos pradžioje arba viename iš pirmųjų statybos etapų. Pastačius prie pietryčių bokšto šaudyklos kompleksą, vartai buvo panaudoti kitam reikalui. Per juos galima buvo patekti iš kiemo į buvusias virš šaudyklos šaulių aikšteles. Antroje pilyje buvo ir kiti svarbiausieji vartai. Jie buvo šiaurinėje dalyje, šiaurės rytų kampe ir veikė iki 17 a. pr., kol Neris paplovė šiaurinę sieną ir šiaurės rytų bokštą.
Pilies kiemo sąvartose išsiskiria atskiri griuvenų sluoksniai, kuriuose yra įvairiais laikotarpiais statytų pastatų pamatų. Jie rodo, kad pastatai grupavosi pasieniais. Iš to galime spręsti, kad kiemo viduryje buvo aikštė. Susidaro įspūdis, jog antrojoje pilyje mūriniai pastatai statyti ne iš pradžių, o vėliau. Stogai plokštinėmis čerpėmis dengti taip pat vėliau. Seniausiuose antrosios pilies sluoksniuose čerpių šukių nerasta. Čerpėmis pradėta dengti ne anksčiau kaip 15 a. pab., nes 16 a. sluoksniuose jų jau yra.
Prie atskirai statytų ir išlikusių įrengimų priklauso prieš pietryčių bokštą po žemėmis atrastas didelių matmenų ir sudėtingų įrengimų šaudyklos (bastiono) kompleksas, kurį sudaro: 1) 1930 m. atrasta, bet tuo metu neišaiškinta, pietryčių bokštą lanku juosianti siena, 2) tarp tos žiedinės sienos ir pietryčių bokšto pristatyta šaudykla, 3) šaudyklą su bokštu ir pilies kiemu jungiantis požeminis tunelis, 4) virš šaudyklos, tarp žiedinės sienos ir bokšto, buvusi šaulių aikštelė.
Stambiausia šio komplekso dalis – 11 m nuo pietryčių bokšto lanku juosianti jį žiedinė siena, kuri tarsi didžiulis cilindras dengė žemutinę bokšto dalį. Žiedinės sienos storis prie pamatų 4 m, jos lanko diametras – 41 m, sienos aukštis, spėjama, buvęs ne mažesnis kaip 10-11 m. Kadangi žiedinės sienos šiaurinė ir rytinė dalys stovėjo čia buvusios daubos šlaite, pietinė dalis – apsauginio griovio šlaite, - jos pamatai yra apie 40 žemiau bokšto ir apsauginės sienos pamatų. Po žemėmis išlikusi žiedinė siena vietomis yra iki 6 m aukščio. Sveika būdama, ji dengė jei ne visą pietryčių bokšto antrąjį aukštą, tai didesniąją jo dalį. Pažymėtina, kad siena, juosdama pietryčių bokštą, savo galais nesusijungia su kiemo pietine ir rytine sienomis. Galuose buvę 4 m pločio tarpai užpilti žemėmis. Abi sienos mūrytos iš plytų, sienos viduje tarp plytų daug įvairaus didumo akmenų. Sienos paviršiuje plytų rišimo būdai įvairūs. Plytos į eiles dėtos daugiausia gotikine tvarka; žiedinė siena iš išorės ir iš vidaus aukštyn siaurėja (per 2 m apie 10 cm). Rytinėje tos sienos pusėje ant pamatų iš pusapvalių plytų klotas karnizas, virš jo yra trys vadinamosios X formos šaudymo angos. Pagrindinė žiedinės sienos paskirtis – dengti ne pietryčių bokštą, bet apsaugoti svarbiausią šio komplekso dalį – šaudyklą.
Tarp žiedinės sienos ir pietryčių bokšto susidariusios aikštelės dugne, ties šaudymo angomis pristatytas svarbiausias šio komplekso įrenginys – šaudykla. Iš vidaus jos ilgis – 11,5 m, plotis – 4 m, aukštis – 3 m. Ji įrengta po žiedinės sienos pastatymo, mūryta iš plytų, dengta cilindriniu (išilginiu) skliautu. Šviesai ir ventiliacijai skliaute išmūrytos dvi apskritos (60 cm skersmens) angos.
Šaudyklą su bokštu jungia 2 m pločio, 3 m aukščio iš plytų išmūrytas tunelis. Iš šaudyklos pietinio galo tunelis kildamas eina į bokšto pirmąjį aukštą. Iš ten į pilies kiemą buvo patenkama pro bokšto žemutinius vartus. Tokiu būdu tunelis jungė dvi skirtinguose aukščiuose esančias patalpas: šaudyklą ir bokšto pirmąjį aukštą. Tunelio ilgis – 7,5 m, o kartu su bokšto siena, per kurią jis eina, - 12 m. šaudykla, tunelis ir bokšto žemutinė patalpa sudarė šaudyklos komplekso pirmąjį aukštą.
Šaudyklą ir tunelį padengus storesniu kaip metro žemių sluoksniu, tarp žiedinės sienos ir pietryčių bokšto susidarė lyg antras aukštas su uždara aikštele. Šios aikštelės ryšiui su pilies kiemu ir buvo panaudoti rytinėje sienoje esantieji vartai. Aikštelėje buvo įrengta šaulių galerija. Prie žiedinės sienos randamos plokštinės čerpės rodo, kuo siena ir galerija buvo dengtos.
Šaudykla buvo žymiai vėlesnis pilies statinys. Turbūt ji buvo pastatyta 16 a. pab. ir matyti, kad buvo naudota trumpą laiką.

FIKSUOTOJAS: Karolis Mekas

FIKSAVIMO METAI: 1971

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 164-167

©: Sukūrimas Karolis Mekas

Spausdinti

Atgal