Knygadvario objektas "BsTB 8 34-11 Pasaka AT 103A [Apie katiną ir lapę]" >> "[Apie katiną ir lapę]"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3332&FId=5362&back=home

PAVADINIMAS: [Apie katiną ir lapę]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Apie katiną ir lapę]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks žmogus, jis turėjo tokį iškadlyvą katiną, kad jis per jį niekur negalėjo lašinių pakabytie: jis, būdavo, visur juos pasiekia. O pelių gaudyt neina. Tas žmogus pajėmęs tą katiną inkišo in krepšį, nunešęs in girią paleido. Tas katinas pasimedžiojęs girioj mėsos paukštukų o nubėgęs an varto girios stubos užlipo ir guli. Kaip išalksta, vėl aina in girią.
Ale sykį patiko lapę. Lapė, pamačius nepažįstamą žvėrį, klausė persigandus – klausia:
– Kas tu per viens?
Sako:
– Aš esiu katinas, atsiųstas iš Siberijos girių pas jus bulmistru.
Lapė toliau apsidrąsinus klausia:
– Ar da tu neženotas?
– Da jaunikis.
– O aš, laputė, – mergina. Tai mažu mudu ženytumės?
O katinas sako:
– Galim.
Ir tuo jiedu padarė vestuves ir apsivedė. Po vestuvių lapė paliko katiną voloj, o pati išėjo del jauno vyro maisto ieškot. Sutiko vilką. Vilkas sako:
– Lapute sesute, kur tu buvai? Aš visas volas išieškojau, o tavęs niekur neradau.
– Ar tu negirdėjai, kad čia yra atsiųstas iš Siberijos girių katinas bulmistru an mūs girių, o aš esiu jau jo pati?
Vilkas sako:
– Ar negalėčia aš jį pamatytie?
– Jis labai piktas, tave gali suėstie! Aik atnešk tu jam aviną paklano, tai mažu pamatysi. Tik kad atneši, tai aviną padėk, o pats bėk toliau.
Toliau aidama, lapė patiko mešką. Sako meška:
– Kur tu buvai, kad aš tavęs niekur negalėjau rastie?
– Ar tu negirdėjai, kad čia yra atsiųstas iš Siberijos girių katinas už bulmistrą, o mane pajėmė sau už pačią?
– O ar aš negalėčia jį pamatytie?
– Jis labai smarkus, gal tave sudraskyt! Aik tu jam paklano atnešk bulių, o atnešęs padėk ir pats prasitrauk, tai tu jį pamatysi.
Tep tas meškinas atnešė bulių, nutraukęs skūrą padė. O vilkas atnešė aviną, nulupęs skūrą ir padė. Ale bulmistras neateina imt paklaną. Atbėga zuikis. Sako meška:
– Tu graičiausias – bėk pašauk bulmistrą, tegu ateina paimt mūs dovanas.
Zuikis nubėgo pašaukt. O vilkas sako:
– N’o kur aš pasikavosu?
O meška sako:
– Aš tave pakavosu.
Vilkas atsigulė krūme, o meška uždengė vilką sausais lapais, o pati meška inlipo in aglą, in pačią viršūnę, o žiūrės, kas čia nusidės, kaip ateis bulmistras. Zuikis nubėgęs pašaukė katiną su lape. O kad atbėgo katinas, pamatė meška:
– Ale, – sako, – koks mažas!
Tas katinas tuo šoko an to buliaus, plaukus ir vuodegą pastatęs ėmė niurnėdams mėsą graužtie. O kaip katinas niurna, tai meškai nusidavė: „Mažai“. Sako meška:
– Kas čia bus? Kaip jis suvės tą mėsą, o bus mažai, tai ir mus da suvės...
Vilkas neiškęsdams koja krapšto lapus no akies, kad galėtų nors kiek matyt, kas čia darosi. O katinas pamatė, kad kruta lapai, – tas kaip šoks an vilko, mislydams – pelė, – tas vilkas persigandęs bėgt! Pabėgėjęs galą, pastipo. O tas katinas, išsigandęs vilko, tiesiog šoko in tą medį, kur meška. Katinas palipė aukštyn. Pamatė meška, kad jau atlipa pas ją, – kur jai dėtis? Šoko in kitą medį – nupuolė an žemės ir užsimušė. Katinas su lape pasirūpino mėsos an visos žiemos.

PATEIKĖJAS:

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1903

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 34-36, Nr. 11
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal