ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3332&FId=5362&back=home
PAVADINIMAS: [Apie katiną ir lapę]
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Apie katiną ir lapę]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks žmogus, jis turėjo tokį iškadlyvą katiną, kad jis per jį niekur negalėjo lašinių pakabytie: jis, būdavo, visur juos pasiekia. O pelių gaudyt neina. Tas žmogus pajėmęs tą katiną inkišo in krepšį, nunešęs in girią paleido. Tas katinas pasimedžiojęs girioj mėsos paukštukų o nubėgęs an varto girios stubos užlipo ir guli. Kaip išalksta, vėl aina in girią.
Ale sykį patiko lapę. Lapė, pamačius nepažįstamą žvėrį, klausė persigandus klausia:
Kas tu per viens?
Sako:
Aš esiu katinas, atsiųstas iš Siberijos girių pas jus bulmistru.
Lapė toliau apsidrąsinus klausia:
Ar da tu neženotas?
Da jaunikis.
O aš, laputė, mergina. Tai mažu mudu ženytumės?
O katinas sako:
Galim.
Ir tuo jiedu padarė vestuves ir apsivedė. Po vestuvių lapė paliko katiną voloj, o pati išėjo del jauno vyro maisto ieškot. Sutiko vilką. Vilkas sako:
Lapute sesute, kur tu buvai? Aš visas volas išieškojau, o tavęs niekur neradau.
Ar tu negirdėjai, kad čia yra atsiųstas iš Siberijos girių katinas bulmistru an mūs girių, o aš esiu jau jo pati?
Vilkas sako:
Ar negalėčia aš jį pamatytie?
Jis labai piktas, tave gali suėstie! Aik atnešk tu jam aviną paklano, tai mažu pamatysi. Tik kad atneši, tai aviną padėk, o pats bėk toliau.
Toliau aidama, lapė patiko mešką. Sako meška:
Kur tu buvai, kad aš tavęs niekur negalėjau rastie?
Ar tu negirdėjai, kad čia yra atsiųstas iš Siberijos girių katinas už bulmistrą, o mane pajėmė sau už pačią?
O ar aš negalėčia jį pamatytie?
Jis labai smarkus, gal tave sudraskyt! Aik tu jam paklano atnešk bulių, o atnešęs padėk ir pats prasitrauk, tai tu jį pamatysi.
Tep tas meškinas atnešė bulių, nutraukęs skūrą padė. O vilkas atnešė aviną, nulupęs skūrą ir padė. Ale bulmistras neateina imt paklaną. Atbėga zuikis. Sako meška:
Tu graičiausias bėk pašauk bulmistrą, tegu ateina paimt mūs dovanas.
Zuikis nubėgo pašaukt. O vilkas sako:
No kur aš pasikavosu?
O meška sako:
Aš tave pakavosu.
Vilkas atsigulė krūme, o meška uždengė vilką sausais lapais, o pati meška inlipo in aglą, in pačią viršūnę, o žiūrės, kas čia nusidės, kaip ateis bulmistras. Zuikis nubėgęs pašaukė katiną su lape. O kad atbėgo katinas, pamatė meška:
Ale, sako, koks mažas!
Tas katinas tuo šoko an to buliaus, plaukus ir vuodegą pastatęs ėmė niurnėdams mėsą graužtie. O kaip katinas niurna, tai meškai nusidavė: Mažai. Sako meška:
Kas čia bus? Kaip jis suvės tą mėsą, o bus mažai, tai ir mus da suvės...
Vilkas neiškęsdams koja krapšto lapus no akies, kad galėtų nors kiek matyt, kas čia darosi. O katinas pamatė, kad kruta lapai, tas kaip šoks an vilko, mislydams pelė, tas vilkas persigandęs bėgt! Pabėgėjęs galą, pastipo. O tas katinas, išsigandęs vilko, tiesiog šoko in tą medį, kur meška. Katinas palipė aukštyn. Pamatė meška, kad jau atlipa pas ją, kur jai dėtis? Šoko in kitą medį nupuolė an žemės ir užsimušė. Katinas su lape pasirūpino mėsos an visos žiemos.
PATEIKĖJAS:
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO METAI: 1903
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 34-36, Nr. 11
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Spausdinti
Atgal