ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3336&FId=5366&back=home

PAVADINIMAS: [Apie senuką ir anūką]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Apie senuką ir anūką]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Pasakoja, kada tai senų senovėj buvo žmogus, jis turėjo sūnų. Tą sūnų apipačiau, pavedė namus. Kada jau tas tėvas visai paseno, apkurto, pradėjo neremt nė kojos, nė rankos. Kaip, būdavo, sėda prie sūnaus valgyt, prie marčios, jo rankos dreba, būdavo, lieja an stalo. Tada sūnus nupirko už pora skatikų molinį bliūdelį ir senį pasodino pas pečių valgyt. Tas senis, būdavo, nieko nesako, tik dūsauja. Sykį rankos sudrebėjo – išmetė tą bliūdelį ir sumušė. Kaip jau tą sumušė, sūnus pramanė jam medinį bliūdą. Ką darys senelis – valgo iš medinio ir dūsauja.
Ale buvo jau sūnaus sūnus. Vaikutis sėdėjo an žemės ir dirbo tokią skrynelę. Klausia jo tėvas:
– Kas čia bus iš tos skrynelės?
Sako tas vaiks:
– Darau judviem su motina tokią skrynelę. Kaip judu būsit seni, tai judu iš tos skrynutės pašersu pas pečių.
Tada tėvai apsimislio, kad jiem ir teip nepatektų pas pečių valgyt. Tada jie savo tėvą pasisodino visados prie stalo, nežiūrė, ką jis lieja an stalo. No to sykio visi vaikai su savo tėvais sutikdavo, iki lenkmečiui. O po lenkmečiui tai vėl pradė nesutiktie ir dabar jau visai nesuteikia. Kaip tik sūnui ar dukteriai paveda, tai tuo tėvai in kitą stubą an peno, o kiti nenor viens kito nė patiktie.

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1905

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 43, Nr. 15
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal