Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3344&FId=5374&back=home

PAVADINIMAS: [Apie karaliūnus ir raganą]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Apie karaliūnus ir raganą]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Vienoj karalystėj buvo karalius su karaliene, jiedu turėjo sūnų ir dukterį. Tą dukterį, būdavo, nieks negali užmigdyt, kaip tik Jonas karaliūnas. Būdavo, atėjęs pasupa, padainuoja – anoj užmerkia akis ir užmiega. Jau jiedu užaugo dideli, parėjo in metus – tas karaliūnas išvažiau pas kitą karaliūną in svečius. Tenai jis perbuvo tris mėnesius, o kada važiau namo, užprašė jis aną pas save in svečius. Toj jo sesuo labai graži buvo. Tas brolis nutraukė jos portratą ir pakabino ties savo lova. O anas karaliūnas in tąsyk atvažiau pas šitą in svečius – rado šitą kietai miegantį. Ir pamatė tą portratą ties jo lova neišpasakyto gražumo, ir teip jam patiko. Jis mislio, kad tai jo mergos abrisas, – išsitraukė kardą o norė jam galvą kirstie, kad jam jo merga liktų. Ale in tąsyk tas karaliūnas pabudo, sako:
– Ką tu nori man daryt?
– Aš tau norėjau galvą nukirstie, kad man liktų šita merga, kurios čia tu abrisą turi pasikabinęs.
– Tai čia ne mano mergos, ale mano sesers – tos, kurią aš tau žadu už moterį duotie.
O kada jis ją pamatė, neišpasakytai nusidžiaugė ir tuo nukeliau in savo žemę rengtie vestuves. O šits karaliūnas prirengė du laivu: vieną – sau, antrą – seseriai, ir sėdo an vieno pats, an kito – sesuo su tarnaite. O toj tarnaitė buvo ragana, ir ji turėjo dukterį. O karaliūnaitė nežinojo, kad ji ragana. Išplaukė jie an jūrių. Kaip davažiau in vidurį jūrių, sako toj ragana:
– Pasidėk savo puikias drapanas o atsigulk an patalų, tai tau bus geriau: tu nors pasilsėsi.
Toj pana tuo nusirėdė savo karališkas drapanas ir atsigulė, o toj ragana ją pavertė in antį ir paleido an jūrių, o tom drapanom aprėdė savo dukterį, ir nukeliau pas aną karaliūną. O anas atėjo pasitiktie. Išėjo iš laivo toj raganos duktė. Tas karaliūnas pažiūrėjo in aną abrisą ir in mergą – suvisai ne ta. Tas karaliūnas, užpykęs, kad jam ne tą mergą atvežė, šitą karaliūną pasodino in kalinį an šmotelio duonos ir an stiklo vandenio. Dabar jis nežino, kur toj jo sesuo dingo ir kas čia pasidarė. O apė nevalią sargais apstatė, kad prie karaliūno nieko neprileistų.
Kada atėjo pusiaunaktis, pakilo toj antelė iš jūrių, savo sparnais apšvietė visą dvarą. Atlėkus ant nevalios langelio, an vinies pakabino savo sparnelius. O atėjo pana pas brolį ir sako:
– Bėda tau, broleli, sėdėt nevalioj, valgyt šmotelį juodos duonos ir gert stiklą vandenio. O man da bėdžiau nardyt po mėlynas jūreles. Apgau mus mūs tarnaitė ragana: mane nurengė, o mano karališkom drapanom aprengė savo dukterį.
Teip jiem bešnekant, pradėjo auštie – toj antelė vėl išlėkė. O tie sargai tą viską pranešė karaliūnui. O tas karaliūnas prisakė tarnams, kitą naktį kaip tik atlėks toj antelė, tuojau jam duot žinią. Kitą vakarą kaip tik atlėkė, apšvietė sparneliais visą dvarą, tuos savo sparnelius pakabino an vinies langelio, o pati, pasivertus in paną, kalba su broliu. O tie sargai nubėgę davė žinią karaliūnui. Tas karaliūnas tuo atlėkė žiūrėt į nevalią. Kaip tik jis inėjo pas juos (o tas karaliūnas liepė tos antelės sparnus sudegyt), tuo toj antelė norė išlėkt. Užšoko an lango, ims sparnus – o jau jų nėra. Jau tur ten būtie, nes karaliūnas ją pagriebė už baltų rankų. Ir tada pradėjo kalbėtie jie ten visokias kalbas. Paskui visi trys parėjo in pakajus. Už trijų dienų surengė vestuves, ir apsivedė. O tą raganą su dukteria padėjo in tokią vietą, kur jų daugiau nė balso negirdėt buvo. O anas po vestuvių sugrįžo in savo karalystę, ir visi laimingai pabaigė tą kelionę an tos ašarų pakalnės.

PATEIKĖJAS: Kazys Galinis

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1904

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 61-63, Nr. 23
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

Spausdinti

Atgal