ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3352&FId=5384&back=home

PAVADINIMAS: [Vaikas ir žaltys]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Vaikas ir žaltys]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kitąsyk viena motina augino sūnų. Ji, būdavo, jam kiekvieną dieną vis inpila pieno ir intrupina duonos, o tas vaiks paėmęs bliūdelį su pienu vis, būdavo, nešasi laukan. Kaip jis išeidavo laukan, tai, būdavo, iš po stubos išlenda žaltys ir laka pieną sykiu su vaiku iš bliūdelio. O tas žaltys kaip, būdavo, išlenda iš volos, tai tam vaikui atnešdavo visokių brangių akmenų ir auksinių zobovų. Tas vaiks, būdavo, atsineša táis zobovas in stubą – motina, būdavo, klausia:
– Kur tu gavai tokių brangių zobovų?
Sakydavo vaiks, kad „radau“.
Sykį išsinešė tas vaiks pieno laukan. Kaip atėjo žaltys – jis, būdavo, tik pieną laka, o duonos trupinių neėda. Tas vaiks sako:
– Ale tu ėsk ir trupinius – kodėl tu tik pieną laki?
Išgirdo motina – sako:
– Su kuom tas vaiks ten dabar šneka?
Ji, tuo išėjus laukan, pamatė, kad žaltys laka iš bliūdelio su vaiku pieną, tai tuo, pagriebus pagalį, užmušė tą žaltį. Kol tas vaiks sykiu su žalčiu valgė, tai jis gerai augo, buvo diktas, o kaip tą žaltį užmušė, tas vaiks pradėjo silpnėtie, tuo sudžiūvo ir numirė. Kaip tik tas vaiks numirė, tai tokia paukštė atnešė, inlėkus per langą, jam an grabo labai gražų vainiką, iš gražiausių lapų ir žiedų supintą, jam an palaidojimo.

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1905

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 77-78, Nr. 30
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal