Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3356&FId=5417&back=home

PAVADINIMAS: [Apie tris brolius]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Apie tris brolius]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo kitąsyk toks ūkinykas su pačia. Turėjo jiedu tris sūnus: du išmintingu, o vieną kvailą. Tie du ganė tėvo avis, o tas kvailys sėdėjo vis an pečiaus ir muses gaudė.
Sykį toj boba prikepė blynų tiem, kur gano, o padavė kvailiui, kad jiems nuneštų. Benešdams tas kvailys pamatė, kad žmogysta aina šalia jo, – o tai buvo jo šešėlis. Jis pamislio, kad jis nori blyno, – jis jam vieną pajėmęs numetė. Anas nejėmė ir vis aina sykiu su juom. Kvailys pamislio: „Kad aš jam mažai daviau, tai jis už tai nejėmė“. Jis jam numetė su visu bliūdu:
– Na, – sako, – ėsk visus, kad to vieno nejėmei!
O ans kaip nejėmė, teip nejėmė. Atėjo pas brolius – anie klausia:
– Ko tu, kvaily, atėjai?
Sako:
– Aš jum atnešiau pietų.
– O kur tavo pietūs?
Sako:
– Nešiau jum blynų, tai ėjo šalia manę toks žmogus, tai jam atidaviau.
Tie jam išpylė skūrą ir paliko avis ganyt, o jie nuvė namo pietų.
Tie broliai kaip tik nuvė, tos avys ėmė bėgiot. Kvailys užpykęs vis gaudė po vieną ir akis išlupo. Ir teip, kol anie atėjo, tai jis visom avim akis išlupinėjo.
Atėjo anie broliai – žiūri, kad visos avys be akių! Sako:
– Kodėl tu avim akis išlupai?
– O ką aš jom galėjau daryt: bėga viena už kitos. Tai kaip išlupau, tai jau dabar nemato kur ait.
Tie vėl jam nemenkai kailį išpėrė. Parėjo namo.
Po kelių dienų sako [kvailiui]:
– Važuok tu in miestą, parveši, ką reiks.
Tas kvailys viena kumelaite nuvažiau in miestą, Nusipirko stalą, druskos maišą ir šmotą mėsos. Susidėjęs an vežimo, važuoja namo. Kumelka nekokia buvo, jis viską susidėjęs – nepaveža. Dabar ką jis darys? Sako: „Stalas turi keturias kojas – tegu pėkščias aina, o man tik bus lengviau važuot“. Paliko stalą, važuoja toliau. Bevažuojant ėmė šalia labai varnos rėktie. Kvailys sako: „Jos žino, kad aš vežu mėsą, tai jos rėkia“. Pajėmęs tą šmotą mėsos išmetė:
– Na, – sako, – tetet mėsos, tik nerėkit!
Bevažuodams privažiau upę. Jis sustojo, kad kumelaitė gertų. Tai kumelka nuilsus negėrė. Jis sako: „Užtai negeria, kad nesūdyta“. Jis tuo inpylė druskos in vandenį – toj kumelka vis negeria. Inpylė daugiau – negeria. „Tai, – sako, – da nesūru“. Jis ėmęs visą maišą supylė, o toj kumelė vis negeria. Užpykęs kvailys ėmė mušt kumelę ir nuvažiau namo. O kad parvažiau namo, klausia broliai:
– N’o ką, ar parvežei, ką reikėjo?
Sako:
– Stalas su keturiom kojom, tai parbėga paskui. O mėsą atidaviau varnom. O su druska pasūdžiau upėj kumelei vandenį.
Tie broliai sako:
– Kad tu galą gautum!.. Kur tu tik aini, mum vis prapultį darai!..
Tuo pajėmė maišą, jį in maišą inkišo, užrišo ir nunešė pas ažerą paskandyt. O tai buvo žiema. Jie pamiršo kirvius ledo išsikirst. Paliko jį maiše – nuvėjo namo kirvių. O tas kvailys rėkia maiše – sako:
– Nemoku nė rašyt, nė skaityt – mane karalium nor dėtie!
In tąsyk važiavo karietoj ponas. Jis išgirdo, kad ten karalių rinkimas. Jis nuvėjo pas tą kvailį. Pats kvailesnis būdams, sako:
– Aš moku ir rašyt, ir skaityt – tegu mane karalium uždės.
Tuo tą paikį paleido, o jis inlindo in maišą, kvailys užrišo ir pats, insisėdęs in tą karietą, važuoja. Anie atėjo, kirviais iškirto ledą ir nuskandino. O tas kvailys parvažiau namo.
Pareina anie namo – žiūri, kad tas kvailys šeria savo arklius, puiki karieta stovi an kiemo. Klausia:
– N’o kad mes tave paskandinom, o tu dabar parvažiavai su ketvertu arklių ir tokiu koču?
– Kad ten yra da dvi puikesnės karietos su arkliais. Aš, kaipo kvailas, tai da prasčiausią ir ėmiau.
Tie du broliai sako:
– Tu mus inkišk in maišus, paskandyk, tai ir mes parvažuosim.
Tuo nuvėjo pas ažerą, inlindo in maišus – kvailys užrišęs nuskandino, ir daugiau jau neišvažiau iš po ledo. O tas kvailys vedė sau moterį ir dailiai gyveno.

PATEIKĖJAS: Bendorius

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1904

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 81-83, Nr. 34
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

Spausdinti

Atgal