Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3358&FId=5421&back=home

PAVADINIMAS: [Aš pats]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Aš pats]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kitąsyk netoli vieno dvaro buvo tokia pelkė, o toj pelkėj buvo pilna velnių. Jie, būdavo, visur trankosi. O ten buvo pirtis, tai toj – labjausia. Pirtininkui linus džiovinant, būdavo, vienas velnias kas vakars neduoda ramybės. Tas žmogus mislia: „Kas čia padaryt, kad tas velnias neateitų?“ Jis sumislio. Užkaitė gerą puodą smalos ir verda. Atėjęs velnias klausia:
– Ką tu čia verdi?`
Sako:
– Mosties no akių.
– O kas čia per mostis?
Sako:
– Kad ir seniausios būtų akys ir mažai matytų arba ir visai nematytų, o kad aš užpilu an akių, tai gerai mato. Ir sveikas būna teip kaip jaunas.
O tas velnias sako:
– Mano ir jau senos, nekokios akys. Mažu tu galėtum ir man užpiltie?
– Kodėl ne!.. Ale aš tau teip negaliu užpiltie, tai aš tave turu prisirišt aukštyn kojom, ba tu nedagulėsi.
Tą velnią pririšo už kojų prie balkio. O tas velnias klausia:
– Kap tavo vardas?
Sako žmogus:
– Aš Pats.
– Na, tai, – sako velnias, – pilk jau mosties.
Tas žmogus kaip liejo verdančia smala tam velniui an snukio – tas velnias net su tuom balkiu pabėgo in pelkę. Klausia kiti:
– N’o kas tau teip padarė?
Sako:
– Aš Pats pirty!
– Na, tai kad tu pats teip padarei, tai kas čia kaltas...
Ir daugiau jau tas velnias neatėjo in pirtį pas tą žmogų. Turbūt liko aklas, nematė, kur ait.

PATEIKĖJAS: Bendorius

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1904

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 84-85, Nr. 36
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

Spausdinti

Atgal