Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Archeologija

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=337&FId=778&back=home

PAVADINIMAS: 1998-1999 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
1998-1999 m. buvo tęsiami Tauragnų (Utenos r.) buvusių bažnyčių vietos archeologiniai tyrinėjimai. Surinkti istoriniai duomenys, ir 1997 m. atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai parodė, kad tai labai įdomus paminklas: toje pat vietoje viena nuo kitos stovėjusios keturios šventovės, jų viduje bei išorėje buvo gausiai laidojama.
1998 m. buvo kasinėjama 1944 m. sudegusios didžiausios šventovės viduje. Iškastos 2 perkasos, kurių bendras plotas – 25 kv. m.
Perkasos 1 kultūrinio sluoksnio storis – 1,1-1,42 m. Jos viduryje aptikta 15-19 a. pamatų liekanų, analogiškų aptiktiems 1997 m. Tai patvirtina teiginį, kad čia buvo visų keturių statybos laikotarpių bažnyčių didieji altoriai. Kartu tai liudija apie ilgalaikę ir tradicinę Tauragnų šventovių erdvinę orientaciją. 15-19 a. šios Šv. Jurgio bažnyčios buvo statomos taip, kad per Jurgines tekanti Saulė pro didžiąsias duris apšviestų didįjį altorių.
Šalia pamatų aptikta nemažai statybinių liekanų; skiedinio gabaliukų, didžiųjų (27,5x15x6-7,5 cm) ir plonųjų (3 cm storio) plytų fragmentų, lauko stiklo šukių.
Perkasoje 2 atidengti 7 geriau ar blogiau išlikę 16-18 a. kapai. Mirusieji laidoti karstuose, ištiesti, paguldyti ant nugaros, rankos sudėtos ant dubens kaulų. Orientuoti galvomis arba kojomis į didįjį altorių. Įkapių negausu. Tai pusapvalio skerspjūvio, išplatintu viršumi ir iš vielučių pinti žiedai, 16-17 a. monetos (kape 21 – 5 Zigmanto III Vazos 17 a. Rygos šilingai odiniame kapšelyje), masyvios kalvio darbo karstų vinys su medienos liekanomis (karstų lentų storis – 3,5-4 cm). Kultūriniame sluoksnyje taip pat aptikta juodos ir raudonos spalvos žiestų neornamentuotų puodų šukių, pavienių žmonių kaulų, 18 a. Rusijos puskapeikė („poluška“), neaiškaus odinio dirbinio didelių fragmentų, stiklinių indų šukių. Perkasos 2 R dalyje, 0,84-1,04 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus, rasta apie 15 cm skersmens nusmailinto stulpo apatinė dalis.
Perkasa 3 kasta 1944 m. sudegusios bažnyčios pamatų pietinėje dalyje, arčiau vidurio, tarp dviejų piliorių pamatų. Šioje vietoje kultūrinio sluoksnio storis siekia 0,72-1,74 m. Perkasos pakraštyje taip pat aptikta 15-19 a. pamatų fragmentų, pagal mūrijimo techniką, medžiagas, skiedinius analogiškų aptiktiems perkasose 1 ir 2. Šalia pamatų taip pat gausu statybinių liekanų. Rasta viena labai įdomi nebūdingų matmenų (?x6x3 cm) plyta. Perkasoje 3 atidengti 4 16-17 a. vaikų kapai. Mirusieji guli ant nugaros, rankos ant dubens kaulų. 3 kapai orientuoti lygiagrečiai bažnyčios ašiai, o 1 – galva į Š. Palaidoti be įkapių. Kultūriniame sluoksnyje rasta daug suardytų kapų liekanų. Čia aptikti 2 Jono Kazimiero 17 a. šilingai, Žygimanto Augusto dvidenaris, pavienių stiklinių ir žalvarinių karoliukų.
1999 m. tyrinėjimai buvo vykdomi vidinėje 38x25,5 m dydžio ir išorinėje 1944 sudegusios bažnyčios pamatų dalyje.
Iškasta 48 kv. m perkasa 4, kurios kultūrinio sluoksnio storis – 0,84-2,03 m. Perkasos Š ir P dalyse aptikta 3 skirtingų laikotarpių pamatų liekanų, priklausiusių 17-19 a. statytoms Tauragnų šventovėms. Ankstyviausi perkasos 4 Š dalyje aptikti pamatai mūryti iš įvairaus dydžio netašytų riedulių ir gelsvos spalvos kalkių skiedinio, panaudojant pavienes plytų nuolaužas. Jų viršuje aptikta plytelių grindų fragmentų. Grindys klotos iš skirtingų atspalvių kvadratinių 0,2x0,2 m dydžio ir 0,03-0,04 m storio plytelių. Galima spėti, kad jos buvo mozaikinės. Šie pamatai analogiški aptiktiems perkasoje 2 ir datuojami 16 a. pab. - 17 a. pirmąja puse. Jie sietini su antrąja Tauragnų bažnyčia. Taip pat perkasoje 4, Š ir P dalyse atidengti 18 a. statytos Tauragnų bažnyčios pamatai. Jie mūryti iš įvairaus dydžio (0,1-0,4 m skersmens) riedulių su ypatingu taupumu: pilkos spalvos skiedinys naudojamas tik paviršiuje.
Kasinėjimų metu perkasos 4 P ir Š dalyse atidengti 1874 m. statytos bažnyčios pilioriaus pamatų fragmentai, o Š dalyje – tos pačios bažnyčios išorinės sienos pamatų fragmentas. Visi jie mūryti iš baltos spalvos skiedinio ir įvairaus dydžio (iki 0,6 m skersmens) riedulių. Pažymėtina, kad tos pačios 1874 m. statytos bažnyčios skirtingų dalių (zakristijos sienų, pilioriaus ir šoninių sienų) pamatų mūrijimo technika šiek tiek skiriasi.
Perkasoje 4 aptiktas vienas atskiras mūrinis statinys – laidojimo kripta, datuojama 16 a. Ji mūryta iš didelių plytų, kurios klotos netvarkingai, kaitaliojant ilgines ir trumpines. Grindys išklotos tokiomis pat plytomis. Atskirų pamatų kripta neturėjo, grindų plytos klotos tiesiai ant skiedinio sluoksnio, išpilto ant žvyro paviršiaus.
Taip pat atidengta 25 geriau ar blogiau išlikusių bei 13 suardytų kapų, datuojamų 15-18 a. pr. Daugumą mirusiųjų laidoti lentiniuose karstuose ištiesti, paguldyti ant nugaros, rankos sudėtos ant dubens kaulų, galvomis arba kojomis orientuoti į didįjį altorių. Įkapių negausu. Perkasoje 4 aptiktas iš viso 341 radinys, dauguma iš sveikų ar suardytų kapų. Didžiausią dalį sudaro monetos (60 vnt.), vyrauja Jono Kazimiero įvairių valdovų švediški Rygos šilingai. Dalis monetų stipriai oksiduotos ir dar neidentifikuotos. Kitą radinių dalį sudaro aprangos detalės: žalvarinis barškutis, 5 žalvarinės rūbų susegimo adatėlės, 7 žalvarinės sagtelės, žalvarinė rūbų susegimo kilputė ir sidabrinė (sidabruota?) rūbų puošybos detalė. Dar aptikta nemažai papuošalų bei religinės atributikos: 4 žalvariniai kabučiai, 4 stiklinių karolių vėriniai, 2 žalvariniai žiedai, po 1 žalvarinio medalikėlio, relikvijoriaus ir škaplieriaus fragmentą. Taip pat 9 žalvarinių ir geležinių karstų puošybos elementai ir 203 geležinės kalvio darbo vinys, priklausiusios karstams bei bažnyčios sienų apkalimo lentelėms.

FIKSUOTOJAS: Rimvydas Laužikas

FIKSAVIMO METAI: 1998-1999

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Tauragnai (Utenos r.)

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 395-399

Spausdinti

Atgal