ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=337&FId=779&back=home

PAVADINIMAS: 2000 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
2000 m. buvo tęsiami archeologiniai tyrinėjimai Tauragnų (Utenos r.) buvusių bažnyčių vietoje, vidinėje 38x25,5 m dydžio ir išorinėje 1944 m. sudegusios bažnyčios pamatų dalyje.
Buvo iškasta perkasa 5, kurios plotas – 48 kv. m. Kultūrinio sluoksnio storis – 0,52-1,92 m. Visame perkasos plote aptikta keturių skirtingų statybos laikotarpių pamatų liekanų, priklausiusių 15-19 a. statytoms Tauragnų šventovėms. Ankstyviausi perkasos 5 centrinėje ir R dalyse aptikti pamatai lieti iš rusvos spalvos kalkių skiedinio su įvairaus dydžio netašytais rieduliais, panaudojant pavienes plytų nuolaužas bei trupinius. Jų viršuje buvo aptikta plytų (7x15, 5x32 cm dydžio) mūro fragmentai. Greičiausiai viena stambių plytų eile buvo užbaigtas pamatų viršus prieš klojant sienojus. Šie pamatai įvardijami kaip pamatai 1 ir yra analogiški 1997-1998 m. perkasose 1, 2, 3 aptiktiems pamatams bei datuojami 15 a. viduriu. Jie sietini su pirmąja Tauragnų bažnyčia. Perkasos 5 ŠV dalyje aptikti pamatai mūryti iš įvairaus dydžio netašytų riedulių ir gelsvos spalvos kalkių skiedinio, panaudojant pavienes plytų nuolaužas. Jų viršuje buvo aptikti grindų fragmentai, kloti iš plytelių. Grindys klotos iš skirtingų atspalvių kvadratinių 0,2x0,2 m dydžio ir 0,03-0,04 m storio plytelių. Galima spėti jas buvus mozaikinėmis. Šie pamatai įvardijami kaip pamatai 2 ir yra analogiški 1997 m. perkasoje 1 ir 1999 m. perkasoje 4 aptiktiems pamatams 2, bei datuojami 17 a. pirmąja puse. Jie sietini su antrąja Tauragnų bažnyčia. Taip pat perkasos 4 centrinėje dalyje atidengti 18 a. statytos Tauragnų bažnyčios šoninės sienos, kampinio fasadinio bokšto bei fasadinės sienos pamatai. Jie mūryti iš įvairaus dydžio (0,1-0,56 m skersmens) riedulių ypatingai taupiai: pilkos spalvos skiedinys naudojamas tik paviršiuje. Perkasos rytinėje dalyje buvo atidengti 1874 m. statytos bažnyčios fasadinės sienos pamatų fragmentai. Visi jie mūryti baltos spalvos skiediniu iš įvairaus dydžio (iki 1 m skersmens) riedulių. 2000 m. kasinėjimų metu aptikti pamatai iš esmės leidžia rekonstruoti visų keturių 15-19 a. statytų Tauragnų bažnyčių planus. Matyt, pirmoji, 15 a. statyta bažnyčia, buvo siauras vienanavis pailgo plano pastatas. 17 a. pradžioje šie pamatai 1 atsidūrė naujai statomos šventovės viduje ir buvo praktiškai iš visų pusių apgaubti pamatais 2. 18 a. pradžioje šventovė buvo šiek tiek susiaurinta ir žymiai pailginta. Liejant pamatus, jai buvo „atrasti“ pamatai 1 ir daugelyje vietų ant jų išlieti pamatai 3. 19 a. šventovei buvo išlieti nauji, platesni ir ilgesni už visus buvusius pamatai 4. Tik bažnyčios priekyje jiems iš dalies buvo panaudoti 18 a. šventovės fasadinių bokštų pamatai 3.
Perkasoje 4 taip pat atidengta 11 geriau ar blogiau išlikusi palaidojimų, datuojamų 15-17 a. pab. Dalis mirusiųjų laidoti lentiniuose karstuose. Visi ištiesti, paguldyti ant nugaros, rankos sudėtos ant dubens arba šalia jų. Orientuoti galvomis arba kojomis į didįjį altorių R-V kryptimi. Įkapių aptikta tik viename palaidojime (tekstilės fragmentai prie kaukolės). Perkasoje 5 aptiktų atsitiktinių radinių didžiausią dalį sudaro monetos (23 vnt.), vyrauja Jono Kazimiero šilingai (20 vnt.). Tarp kitų radinių bene įdomiausias yra žalvarinės saliutinės patrankėlės vamzdžio fragmentas. Likusią radinių dalį sudaro aprangos detalės ir religinė atributika: 4 žalvarinės rūbų susegimo adatėlės, 5 medalikėliai, 1 kryželis, 1 geležinio kriauninio peilio dalys, 1 geležinė diržo sagtis, 1 karoliukas. Taip pat aptikta apie 300 geležinių vinių, priklausiusių 15-17 a. karstams ir bažnyčios sienų apkalimo lentelėms, stiklinių indų fragmentų, 17-19 a. žiestos keramikos fragmentų, 17-19 a. langų stiklo fragmentų.

FIKSUOTOJAS: Rimvydas Laužikas

FIKSAVIMO METAI: 2000

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Tauragnai (Utenos raj.)

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 151-152

©: Sukūrimas Rimvydas Laužikas

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

Spausdinti

Atgal