Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3371&FId=5448&back=home

PAVADINIMAS: [Panai išvaro velnią]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Panai išvaro velnią]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Senovės laikuose buvo toks dvarponis. Jis turėjo didelius dvarus ir lobius ir turėjo tik vieną dukterį. Labai buvo graži. O iš tų turtų ir lobių net prisisavino prie savęs velnią ir pastojo ragana. O kada jau pastojo merga metuos, tėvas ją norėjo ženyt. O kaip apė tai dažinojo jaunikiai, pradėjo pas ją važuotie. O kad tik katrą paprašydavo nakvotie, tai jau an rytojaus tas negyvas. Ir teip iš visokių jaunikių ji užsmaugė dvidešimts ir tris. Ale kaip labai turtinga, nežiūri, kad ir smaugia, vis važuoja.
Sykį važuoja vieno pono sūnus ir pas tą mergą. Pavijo tokį žmogų. Tas žmogus sako:
– Kur tu važuoji?
Sako:
– Važuoju pas mergą. Girdėjau, kad ji jaunikius smaugia, ale aš ir mėgysu ten savo galvą neštie.
O tas žmogus sako:
– Aš tą mergą pažįstu. Jei tu mane imtum už vežėją, tai tu ją gausi už pačią.
Tas ponaitis su miela akvata pajėmė tą žmogų, ir važuoja. O tas žmogus sako:
– Kaip mes nuvažuosim, tai tave prašys nakvotie. Tai tu pirma negulk in lovą, ale sakyk, kad turi da reikalą lauke, ir ateik pas mane.
O kad jau nuvažiau pas mergą, ten jį gražiai prijėmė, ir prabuvo iki vakarui. O vakare, kaip ji papratus jau su kitais, prašo ir jį nakvotie. Jis apsinakvojo. Paklojo jam patalą ir siunčia jau jį gultie. O jis sako:
– Aš da turu reikalą laukan.
Ir tuo išėjo laukan pas tą savo žmogų. O ans tuo pasivertė in tokį ponaitį, kaip anas, tą ponaitį paliko nakvot an vežimo, o pats nuvė ir atsigulė in tą lovą. Ne po ilgam atėjo toj pana, tuo gulė an jo ir norėjo smaugtie, o jis ją už kasų pajėmė ir tol jis jai davė, kol iš jos visi velniai išėjo, o ji liko gera pana, prižadėjo jau daugiau netarnautie piktai dvasiai. O tas žmogus tai buvo šventas. Jie ten pernakvojo, viską gerai sutiko. Tas žmogus no jo prapuolė, ir jiedu apsiženijo. Po veseiliai dailiai jiedu gyveno ilgus metus.

PATEIKĖJAS: Bendoraitis

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1904

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 110-111, Nr. 49
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

Spausdinti

Atgal