Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3395&FId=5496&back=home

PAVADINIMAS: [Gaspadorius vilkalokas ir merga]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Gaspadorius vilkalokas ir merga]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kitąsyk, kaip pasakoja, kad buvo toki vilkalokai. O jeigu katras gaspadorius vilkalokaudavo, tai daug iškados darydavo artimiems susiedams savo. Su katruo tik susipykdavo, tai jau jis jam atmonydavo: papjaudavo tai kumeluką, tai veršiuką, tai arklį, tai jautį. Ir tokio žmogaus visi bijojos.
Vienąsyk tarnavo viena merga pas gaspadorių, o tas gaspadorius buvo vilkaloku. Sykį vasarą nuvažiau in pagirį šieno tas gaspadorius. Užmetęs ten kiek šieno an vežimo, sako tai mergai:
– Tu čia pabūk, o aš aisu an valandos in girią.
O kad nuvėjo jis in girią, ne po ilgam jau iš girios vilkas atbėgo ir ėmė tą mergą draskyt. Toj merga besigindama su šake indūrė vilkui in snukį. Tas vilkas, pajautęs skaudėjimą, nubėgo in girią.
Ne po ilgam atėjo jau tas gaspadorius. Sako toj merga:
– Tu kažin kur valkiojiesi, o mane tai ką tik vilkas nepapjovė!
– Nugi iš kur čia jį galas atnešė pas tave? Ar neinkando?
Sako:
–Neinkando, nieko, tik andaroką perplėšė.
– Reikė gintis.
Sako:
– Gyniausi šake – da sykį indūriau jam šake in snukį.
Tas ėmė mest šieną an vežimo. Kada pakėlė galvą, tai merga pamatė, kad to gaspadoriaus perdurtas veidas. Tada ji užžinojo, kad tai tas jos gaspadorius yr vilkaloku. Sukrovė vežimą šieno, parvažiau namo – toj merga pametus išė.

PATEIKĖJAS: Jankus

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1904

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 135, Nr. 73
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

Spausdinti

Atgal