Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3398&FId=5502&back=home

PAVADINIMAS: [Apie šinkarką ir velnią]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Apie šinkarką ir velnią]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo viens pons, jis laikė karčemą, karčemoj laikė šinkarką. O kiek per dieną ji surenka pinigų, tai vakare pons atima. Užtai toj šinkarka pajėmė didelį godumą: gailėdavosi atiduot tuos pinigus ponui – geriau jai, kad jau jai jie liktų.
Sykį vakare atėjo pas ją toks ponaitis, sako šinkarkai:
– Tu man pasirašyk, tai tu turėsi pinigų ir visko. – Sako: – Tu inpjauk pirštą, patepk an popieros – ir bus gerai.
Tai mergai bile pinigų – tuo teip ir padarė. Tas velnias jai visko pristatė.
Pergyveno toj merga kelias nedėlias – atėjęs tas velnias sako jai:
– Ką tu čia būsi pas tą poną – aime su manim in mano dvarus.
Toj merga tuo ir aina su juom. O tas velnias kaip tik išsivedė laukan, tuo tą mergą pavertė in kumelę ir joja raits. Atjojo nakčia pas kalvį, sako:
– Kalvi, pakaustyk man kumelę!
Sako kalvis:
– Kas čia tau ais kaustyt nakčia!..
Sako velnias:
– Aš tau gerai užmokėsu už patkavą.
Kaip pažadėjo gerai mokėt, tas kalvis tuo padirbo patkavas ir kausto. O kad jau prikalė tris patkavas, tam velniui jau vėlu – sako:
– Gana kaustyt, jau josu an trijų, ba man vėlu.
Tuo tam kalviui, pasėmęs iš kišeniaus, davė saują gerą pinigų ir išėjo. O tas kalvis tuos pinigus inpylė kalvėj in pečiurkę, o pats nuvėjo in stubą. Anryt tas kalvis nuvėjo in kalvę atsinešt tų pinigų. Žiūri, kad toj pečiurkėj, kur tuos pinigus susipylė, – pinigo jokio nėra, tik arklio mėšlas. „Na, – sako, – jau čia ne kas kitas buvo kaip velnias“.
O ta merga, kaip pakaustė, tai ji tuo išleido paskutinį kvapą. Velniui kūno nereikia, tik dūšios, užtai tą jos kūną pametė. Apliejo visą akmenį smala – pajuodo akmuo. Ir pametė an to didelio akmenio tos mergos kūną. An abiejų rankų buvo patkavos ir an vienos kojos. Tuo pasklido balsas, kad rado kaustytą patkavom negyvą mergą. Tas kalvis nuėjo pažiūrėt – pažino savo darbo patkavas.
Prūsuose no tosyk yra pramytas kaimas Juodas akmuo.

PATEIKĖJAS: Buršveigeris

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1904

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 137-138, Nr. 76
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

Spausdinti

Atgal