ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3401&FId=5509&back=home

PAVADINIMAS: [Apie diedą ir bobą]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Apie diedą ir bobą]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Gyveno diedas su boba. Jiedu neturėjo vaikų. Sykį pjaustydama barščius nupjovė galą nykščio. Tą galą nykščio užmetė už pečiaus. Ne po ilgam išgirdo toj boba – kažin kas už pečiaus žmogišku balsu šneka. Toj boba arti priėjo prie užpečkio klausyt, kas tenai, ir klausia:
– Kas čia yr?
Sako:
– Aš – tavo sūnus. Aš atsiradau iš tavo to galo piršto.
Toj boba išėmė iš užpečkio, paleido an žemės – ką tik matyt. Tas vaiks toks linksmas, tik sukasi. Klausia tas vaiks:
– O kur tėvas?
Boba sako:
– Tėvas lauke aria.
Sako:
– Duok man, motin, – tėvui nunešu pietų ir aisu pas jį.
Boba davė jam pietų. Tas nykštuks nuvė pas tą tėvą, o atėjęs sako:
– Padėk Dieve.
Tas senis apsidairė: n’o kas čia sakė „padėk Dieve?“ Sako tas nykštuks:
– Aš – tavo sūnus. Aš atsiradau iš motinos to galo piršto.
Tas tėvas žiūri – kad toks gražus vaikas, ale ko tik matyt an žemės. Džiaugiasi tas tėvas. Sako tas vaiks:
– Tėvai, te tau pietų, aik valgyt, o aš už tave paarsu.
Tėvas sėdo valgyt, o tas sūnus nykštuks aria.
Važuoja ponas. Žiūri, kad vienas arklys aina ir aria. Sako tam žmogui tas pons:
– Ale tai turi gerą arklį, kad jis viens moka art!
Sako tas žmogus:
– Kad tai ne viens arklys aria, ale ten mano sūnus.
Pons nuvė pažiūrėt, kas ten per sūnus, – pamatė tokį dailų vaiką. Sako:
– Parduok tu man jį.
Tas žmogus nenor, o tas vaiks sako jam in ausį:
– Parduok – aš tuo pareisu.
Tas pons sako:
– Aš tau duosu už jį šimtą rublių.
O tas žmogus sako:
– Mažai.
O tas nykštuks sako:
– Tėvai, gana, imk pinigus.
Tas pons užmokėjo šimtą rublių, tą nykštuką pajėmė, susivynio in skepetaitę ir insidėjo in kišenių. O kad parvažiau namo, sako pačiai:
– Ale kokį aš vaiką parvežiau!.. Aikšę, parodysu.
O kad inkišo ranką in kišenių – žiūri, kad tik skepetaitė tuščia. Skepetaitėj tik skylė, kur jis išlindo.
Ir parė [nykštukas] vėl pas tėvą ir tenai gyveno.

PATEIKĖJAS: Buršveigeris

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1905

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 140-141, Nr. 79
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal