Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3499&FId=5640&back=home

PAVADINIMAS: [Kaziruotojas arklio kojom]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Kaziruotojas arklio kojom]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Pasakojo mano dėdė. Kaip jam pasakojo jo senas vuošvis Verbyla, kad sykį, sako, kaip jis būdams jaunas, suvėjo in karčemą kaziruot iš dvylekių (dvylekis tai buvo senovės pinigas – trys skatikai). Jie, sako, kazirau kazirau, ale atėjo viens nepažįstamas in karčemą, o atėjęs sako:
– Gerą giliukį!
– Dėkui.
– Iš ko kaziruojat?
Sako šitie:
– Iš dvylekių.
– Tai mažu ir mane priimtumėt?
Sako:
– Gali.
Tuo tas ir prisėdo kaziruot. Kaip tik prisėdo, tep jau juos ėmė šiurpuliai ir pajėmė baimė. Vienam nupuolė dvylekis an žemės. Jis pajėmė šviesą paieškot dvylekį – pamatė, kad to svetimojo ne žmogaus kojos, ale arklio. Tep tas tuo pradėjo bėgt – ir kiti paskui jį. O Verbyla sėdėjo už stalo, tai jau jam bėgt nebuvo per kur. Tep tas ir griebė Verbylą už gerklės smaugt. O tas iš senovės stiprus vyras buvo, da vis laikėsi, o prie to turėjo an kaklo kryželį, tai mažu tas jį gelbėjo. Susyk, sako, gaidys – kakariekū, – tas velnias pametė tą žmogų, tik kailinius sudraskė. Pakilo vėtra, išnešė langą, ir išė padaukais. No tosyk, sako, niekad karčemoj nekaziruodavom nakčia.

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1905

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 181, Nr. 112
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

Spausdinti

Atgal