Knygadvario objektas "BsTB 8 186-117 Mitologinė sakmė [Ar užpečėtyti pinigai]" >> "[Ar užpečėtyti pinigai]"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3516&FId=5657&back=home

PAVADINIMAS: [Ar užpečėtyti pinigai]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Ar užpečėtyti pinigai]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kaip kitąsyk rodydavosi skarbai degant. O kad, būdavo, kas paspėja pribėgt, tai kad kas pamesdavo dėl ženklo kojaraikštį, tai kai atkasdavo, tai rasdavo paviršium, o kad pamesdavo diržą no pilvo, tai teip giliai raikėdavo kast, o kad pamesdavo kepurę, tai turėdavo kast in stuomenį. Sykį vienas žmogus pamatė skarbą degant, tai jis pametė del ženklo kepurę no galvos. O kada atėjo kast, tai turėjo kast in stuomenį. Ir dakasė didelę aržuolinę skrynią auksinių pinigų. Jau jie ją norėjo išimt, ale pamatė, kad atvažuoja karieta. Jie nusigando, mislio, kad kas apskundė ponui, o jau atvažuoja tuos pinigus atimt. Privažiavus karieta klausė:
– Ar užpečėtyti pinigai?
Sako:
– Ne.
Kaip tik teip pasakė, tai teip ta skrynia ir nuskambė in gilumą.
O tai kad radus skarbą, tai raik uždėt an viršaus kokį šventą daiktą, tai būna pečėtis, o su pečėčiu jau negalėdavo prapultie.

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1905

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 186-187, Nr. 117
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal