Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3518&FId=5661&back=home

PAVADINIMAS: [Apie kriaučių ir pinigus]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Apie kriaučių ir pinigus]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kitąsyk vienas išmintingas kriaučius, aidams keliu, rado skūrinį krepšį pinigų. Dabar jis mislia juos pajimt, bet vėl apsimislio, sako viens sau: „Kaip aš juos pajimsu, dagirs koki žmogžudžiai ir užmuš mane. Neverta jų imt“. Atsistojęs muša lazda tą krepšį ir vis sako:
– Pinigai – galvažudžiai...
Ale jam ten bemušant atvažiavo ponas su lekojum ir vežėju. Sako pons:
– Ką tu čia darai?
Sako:
– Mušu pinigus: pinigai – galvažudžiai, man jų nereik.
Tas pons sako:
– Kad tau jų nereik, tai duok man juos.
– Gali imt.
Tas pons pajėmė tuos pinigus ir pavažiau toliau. Privažiau girią. Tiedu susitarė jį užmušt. Sako:
– Tai mudviem liks pinigai.
Tuo tą poną užmušė ir pakavojo. Važuoja jiedu toliau – netoli miesto sako lekojus vežėjui:
– Aik tu in miestą, nupirk valgyt ir gert.
Tas vežėjas, nuvėjęs in miestą, davė iškept pyragų su trucyzna. Mislia: „Kaip aš jam paduosu, jis suvalgys ir pastips – liks man pinigai“. Pajėmęs tą valgį, gėrimą, ateina pas lekojų. O tas lekojus pajėmė pono muškietą, sako: „Reik jį užšaut, tai liks man pinigai“. Nieko nelaukęs pamieravęs paleido – vežėjas persivertė. O tas lekojus pajėmė tą pyragą, užkando – ir tas išsitiesė. Ir nereikė nė vienam, nė kitam. Tas kriaučius gerai sakė, kad pinigai – galvažudžiai.

PATEIKĖJAS: Buršveigeris

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1905

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 189, Nr. 119
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

Spausdinti

Atgal