ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3521&FId=5665&back=home

PAVADINIMAS: [Apie šiaučių ir poną]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Apie šiaučių ir poną]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kitąsyk gyveno vienas šiaučius, an vieno dvaro lauko turėjo stubelę. O tas pons labai bagotas buvo, jis turėjo daug dvarų. Toliau tam šiaučiui pradėjo nesisektie, pradė negaut darbo, pabiedno, toliau pačią ir vaikus neturė kuom maitytie. Ko toliau, to blogiau, jau jį visai badas prispyrė. Nėr jau ką jam paveiktie – sako in pačią:
– Jau aš dabar neturu ką darytie – aisu pas poną, jis gana bagotas – mažu gausu ką no jo pavogt.
O jis matė, kaip tas ponas išvažiau. Nuvėjo vakare in dvarą, žiūrinėjo, kaip jam būtų geriau, per katrą langą in pakajų insikraustyt. Ale jis klauso, kaip pakajuos šnekasi lekojus su virėju: viens sako – teip reiktų ponui galą padaryt, o kits sako – teip. O virėjas sako:
– Geriausia bus jam užduot arbatos su trucyzna. Kaip tik ponas parvažuos, aš jam geros arbatos padarysu – jis kaip tik išgers, tai tik kojom suburs, ir nieks nežinos.
Tas šiaučius viską tai vis girdėjo. Jam pagailo pono. Jau jis neina prie pinigų, ale aina an kelio laukt pono sugrįžtant. O kad sugrįžo ponas, sako:
– Aš iš biednystos taikiausi pas jus ką pavogtie. O kad nuvėjau po langu, girdėjau, kaip jūs tarnai jus šiandie nor jau nužudyt: su arbata žad paduotie jum trucyznos.
– Na, – sako pons, – sėsk šę pas mane – važuosim pažiūrėt, ar bus teisybė.
O kad jiedu atėjo in pakajus, tuo lekojus atnešė arbatą. Pons, pažiūrėjęs in tą arbatą, inpylęs in bliūdelį, ataušino ir padavė mažam poniškam šuniukui lakt. Tas šuniuks kaip tik paragau, tep tuo vuodegą atmetė. Pons, pamatęs teisybę, pajėmė muškietą ir peršovė du savo tarnu.
– O tau, ką tu mane no smerties išgelbėjai, tai tau padovanoju dvarą.
Paskui, dvare dailiai gyvędams, nereikalavo daugiau vogt aitie pas poną.

PATEIKĖJAS: Šiugžda

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1905

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 189-190, Nr. 120
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal