ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3530&FId=5684&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 metų redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Augin augino močiutė dukrelę,
Sau vieną vienturtėlę.

Ji augindama, darbų mokindama,
Tik toli jau pažadėjo –

Už jūrių marių, už žalių girių,
Už tamsių pušynėlių.

Ji nuleisdama, ji graudindama
Savo jauną dukrelę:

– Vai dukra dukra mano jaunoji,
Nelankyk mane tankiai:

In metus kartą, in antrus – antrą,
In trečius – nė kartelio.

Vai, dar nepabuvau nė trijų nedėlių –
Išsiilgau močiutės.

– Leiskie, berneli, leiskie, jaunasis,
Močiutės atlankytie.

– N’aisi, mergele, n’aisi, jaunoji,
Močiutės atlankytie.

Aikie, mergele, aikie, jaunoji,
Po radastų krūmeliu.

Ji sėdėdama, gailiai verkdama
Savo senos močiutės:

– Kad primanyčiau, aš apsimainyčiau
Ing raibąją antelę,

Tai aš perplaukčiau per jūres marias
Ing žaliąją girelę.

Kad primanyčiau, aš apsimainyčiau
Ing raibąją gegutę,

Vai, aš perlėkčiau per žalią girią
Ing žalią vyšnių sodą.

Aš atsitūpčiau į vyšnių medelį,
Kur daug juodų vuogelių.

Ant šakos tūpiau, ant antros verkiau,
Nuo trečios vuogas valgiau.

Kukavau rytą, o ir vakarą
Žaliam vyšnių sodelij –

Nieks neišgirdo, nieks nesuprato
Manęs jaunos mergelės.

Vai, tik išaina anksti rytelij
Senoji motinėlė,

Vai, tik išaina sena širdelė
Keltie jaunus sūnelius:

– Kelkit, sūneliai, kelkit, jauniejai:
Kokia viešnia sodelij.

Ji ant plūksnelių, ant parėdėlių
Būtų raiba gegutė,

O ant balselio, ant alasėlio
Būtų mano dukrelė.

Vai, mėtė laidė į mane broleliai
Raudonais obuolėliais.

Aš išlėkdama, galvą palenkdama:
– Likit sveiki, broleliai.

– Vai, kad žinočiau – mano dukrelė,
Vadinčiau ant dvarelio.

– Sugrįžk, dukrele, sugrįžk, jaunoji,
Po dvarą pavaikščiotie.

– N’aisu, močiute, n’aisu, širdele,
Po dvarą pavaikščiotie:

Aš privaikščiojau, mano močiute,
Po svetimą šalelę.

– Sugrįžk, dukrele, sugrįžk, jaunoji:
Aisiv naujon klėtelėn.

– Naisu, močiute, naisu, širdele,
Ing naująją klėtelę:

Vai, aš pribuvau, mano močiute,
Pas bernelį sodelij.

– Sugrįžk, dukrele, sugrįžk, jaunoji,
Sėst už balto stalelio.

– Aš prisėdėjau, mano motinėle,
Po radastų krūmeliu.

– Sugrįžk, dukrele, sugrįžk, jaunoji:
Gersiv žalio vynelio.

– Vai, aš prigėriau, mano močiute,
Vis gailių ašarėlių.

Ačiū, močiute, ačiū, širdele,
Už teip gražų žodelį,

Tiktai ne ačiū, mano motinėle,
Ką teip toli išleidai:

Už jūrių marių, už žalių girių,
Už tamsių pušynėlių.


Dainuoja į šliūbą važiuojant.

FIKSUOTOJAS: Vincas Vaičaitis

FIKSAVIMO METAI: 1876

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Bartninkai, sen., , Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 114, Nr. 75
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 9. Ožkabalių dainos, kn. 1 (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, P. 63-65, Nr. 75
Ożkabalių dainos. Surinko D-ras J. Basanavičius. Shenandoah, Pa. : V. J. Stagaro spaustuvėje, 1902. T. 1.

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal