Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3559&FId=5709&back=home

PAVADINIMAS: [Apie tinginį pono sūnų ir velnią]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Apie tinginį pono sūnų ir velnią]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Senovėj buvo toks ponas, jis turėjo du sūnu. Vieną labai mylėjo, o antrą nekentė, kad jis buvo netikęs, tinginys.
Sykį tėvas sako:
– Aik tu čia už giraitės, nuneši gromatą.
O toj giraitėj buvo vilkų. „Tai, – sako, – mažu jį vilkai sudraskys“.
Jis nuvėjo in giraitę, aptingo ir guli. Jau ir vakaras – jis guli. Kaip tik sutemė, atėjo pas jį toks ponaitis, sako:
– Ko tu čia guli? Tave gali vilkai sudraskytie. Aik tu pas mane per berną.
Sako:
– Ar tu paiks? Aš tokio pono sūnus – aisu aš pas tave bernaut...
Sako ans:
– Pas mane tau bus gerai.
– Ale aš tau sakau, kad aš tingiu bernaut.
– Kad mā tik tokio tinginio ir reikia.
Jau jis apsijėmė ait bernaut. Tas velniuks pajėmė jį an pečių ir tuo nunešė jį in dešimtą karalystę, in tokį kalną. Tame kalne buvo toks dailus dvaras. Parodė tam tinginiui lovą ir davė jam tokią mašnelę, pastatė tris skrynias ir sako:
– Kaip bus tau nuobodu, tai krėsk iš tos mašnos pinigus ir krėsk, kol prikrėsi šitáis tris skrynias. Žiūrėk, gulėk, nesiprausk, nagų nepjauk, plaukų nekirpk. O už metų aš vėl pas tave ateisu.
O gizeliui velnias prisakė, kad tam tinginiui visko būtų, ko tik jis užsimanys.
– O jeigu tu neišpildytum mano įsakymo, tai aš tau galvą in kitą pusę užsuksu.
Tas velnias išė, o jis liko gulėt. Jam ten duoda gert ir valgyt, jam ten labai gerai, iš nuobodumo vis krėtė pinigus iš tos mašnos in táis skrynias. Per metus prikrėtė táis tris skrynias aukso.
Atsimaišė tas velnias, sako:
– Žinai ką, aš tave noru apženyt. Mažu kur galėsu aš tave in žentus inteiktie. Jau tu dabar pinigų turi tris skrynias – gali pas karalių ait in žentus. Aš čia žinau – vienas karalius tur tris dukteris, o jis skoloj prapuolęs. Jei jis dabar negaus bagotą žentą, tai jau jam galas.
Tep tuo tas velnias pajėmė vieną skrynią pinigų ir tą tinginį, suieškó jis vežimėlį, kumelaitę, uždėjo skrynią pinigų, ir važuoja. Atvažiau pas tą karalių. Žinoma, visur piršlys pirma aina ir šneka. Sako piršlys karaliui:
– Atvedžiau žentą bagotą.
Pažiūrė – visas apžėlęs, snargliais sulipęs ir teip purvais apaugęs, kad nė akių nepažym. Sako karalius, pašaukęs visas tris dukteris, – sako vyriausiai:
– Mažu tu tekėsi už jo?
– Tai, – sako, – mā velyt per aukščiausią langą pult in akmenis ir užsimušt, ne ką už tokio tekėtie.
Antroji ir teip pasakė. O trečioji pažiūrėjus sako:
– Tekėsu: mažu iš jo ir gal būt žmogus.
Sutarė už trijų nedėlių veseilią. Tas piršlys sako:
– Na, kad viskas gerai, tai aisu dovanų atnešt.
Atvilko skrynią pinigų. Tas karalius paskaito – jau būtų skola apmokėta. Mislia sau: jau bus gerai.
Ant sutartos dienos atvažuoja tas tinginys karietoj šešiais arkliais, tas velnias – vežėju. O kaip pasibaigė tie metai, tas velnias jį visiškai apvalė, aprėdė karališkais rūbais ir atvežė. Atnešė da dvi skrynias pinigų. O jau dailus vyras, kad kito tokio nėr, sėdi už stalo su jauniausia pana. Pamatė anodvi, kad toks dailus kunigaikštis ir toks bagočius, – tuo viena užsimušė, kita pasipjovė. O tas tinginys apsivedė su tąj jauniausia. Paskui tas velnias sako:
– Aš tiek trūso su tavim turėjau, bet aš gavau dvi mergas, o tu – tik vieną.

PATEIKĖJAS: J. Pautienė

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1905

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 199-201, Nr. 131
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

Spausdinti

Atgal