Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3659&FId=5832&back=home

PAVADINIMAS: [Apie muzikantą]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Apie muzikantą]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Sykį muzikantas, aidams per girią, sako:
– Kad nors gaučia draugą kelionės per girią...
Išsitraukė skripką savo ir pradėjo valcus vadžiot. An to balso atbėgo vilkas. Sako muzikantas:
– Aš tokio draugo girioj nenoru.
O vilkas sako:
– Mielas muzikante, aš ne tai ką atbėgau paklausyt, ale norėčia ir muzikos tavo pasimokytie.
– Nesunku yra išsimokytie, tik turi klausyt, ką aš tau sakysu.
– Aš tavęs klausysu teip kaip mokytinis mokytojaus.
– Na, tai gerai. Aime toliau.
Priėjo jie aržuolą išpuvusiu viduriu. Sako muzikantas vilkui:
– Tu čia inlįsk ir padėk čia an skylės pirmutines kojas – aš uždėsu akmenį an kojų, paskui mokysu grajyt.
Tas vilkas inlindo, tai buvo pilna skylė – vilkas teip kaip tik tilpo. Paskui sako muzikantas:
– Dabar turu aš tau an pirmutinių kojų užrist didelį akmenį, kad tu galėtum gulėt ir mokytis valcus. O be akmens nedagulėsi: imsi šokt – negalėsi gerai išsimokyt.
Tas gùlė, o jis atnešęs kaip dėjo akmenį vilkui an kojų – vilkas ir liko gulėt. O jis aidams pasakė:
– Dabar lauk, gulėk, kol aš sugrįšu.
Aina toliau per girią – ir vėl jis šnekas:
– Kad gaučia kokį tavorščių per girią...
Susyk atbėgo lapė. O jis sako:
– Aš tokio draugo nenoru.
O lapė sako:
– Mielas muzikante, aš ne tai ką atbėgau paklausyt tavo grajaus, ale norėčia ir pati pasimokytie.
– Išmokt tai ne kas, ale turi manęs klausyt, ką aš tau liepsu.
– Aš teip klausysu kaip mokytinis mokytojaus.
– Gerai.
Nuvėjo jiedu toliau. Muzikantas palenkė jauną berželį, koja viršūnę primynė, sako:
– Teip aš tave negaliu mokyt, ba tu tik šoksi, o nesimokysi. Aš tavo kojas pirmutines šę čia pririšu, tai tu negalėsi šokt.
Tuo jis pririšo lapę už kojų ir paleido berželį. Tas berželis kildams iškėlė ir lapę aukštyn. Dabar sako muzikantas:
– Čia kabok, kol aš sugrįšu, ir mokykis.
Aina toliau valcus vadžiodams per girią.
Žmogus kirto malkas. Išgirdęs tokį grajų, kirvį – an pečių, atėjęs pas tą muzikantą ir klauso.
Tas vilkas, matydams, kad jau jį apgau muzikantas, jis tą akmenį ir dantimi, ir kojom – taki nuvertė no kojų tą akmenį ir – vyt pėdsaku tą muzikantą papjaut. Atbėgęs rado lapę kabančią. Toj lapė šaukė:
– Kūmai, apgau mane muzikantas!
Tas vilkas paleido lapę, ir abudu bėgo paskui. Atbėgo pas muzikantą – jau rado juos du. Vilkas norė pult prie muzikanto, bet žmogus su kirviu atgynė – tie žvėrys nubėgo in girią, o muzikantas nuvė savo keliu.

PATEIKĖJAS: Kazys Puniškis

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1905

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 240-241, Nr. 159
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

Spausdinti

Atgal