ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3704&FId=5881&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 metų redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Kunigėliai mieli,
Kur jūs pasidėjot,
Kur tie jūsų žodžiai,
Kuriuos mums kalbėjot?

Jau iš debesėlių
Sulaukėme lietų,
O mūs kunigėliai
Namon nesugrįžta.

Užtekėj saulelė,
Mėnuo nusileido –
Da mūs kunigėliai
Gromatą neleido.

Jau mes susipratom,
Pats gromatas rašom,
Kad jau in bažnyčią
Nieks mūs neužprašo.

Rašom gromatėlę
Graudžių ašarėlių:
Jau mes vargšai asam
Didžiam rūpestėlij.

Ainam keliu viešu
Per naktį ir dieną –
Jau mes nesutinkam
Kunigą nė vieną.

Šventos dienos rytą
Ainam in bažnyčią –
Jau mūs kunigėlių
Nėra spaviednyčioj.

Vaikščiojam po kalnus,
Ganyklų nerandam –
Piemenis niekina,
Aveles alkina.

Mes kaip ir nevalioj
Kenčiam mokslo badą,
Ieškom piemenėlių,
Liejam ašarėles.

Ant jūrių krantelio
Sutemė naktelė –
Klaidžiojame vienos
Kaip avelės biednos.

Žalioje girelėj
Pamatėm kelelį –
Išbėgo vilkelis,
Išgaudė aveles.

Avelės išblūdo,
Piemenys nuliūdo,
Kad jau avinyčios
Neatranda durų.

Bijo pikto vilko –
Šoko ir nuo tilto,
Kad tiktai pagavęs
Rūbų nenuvilktų.

Piemenys iš rašto
Graudžiais balsais prašo:
– Avelės, kur klystat,
Ar mūs nepažįstat?

Kad ir paniekinti,
Nenor praganytie,
Da prašo aveles,
Kad namon sugrįžtų:

– O jeigu sugrįšit,
Geriaus padarysit,
Graičiau mokintojus
Savo nuraminsit.

O kada sugrįšim,
Kam mes pasakysim,
Kad jau mokintojų
Bažnyčioj nerasim?

Seserys ir broliai,
Jūs graudžiai raudosit,
Jeigu mokintojų
Savo nedabosit.

Mes per piktus žmones,
Nedorus pagonis
Netekom ne vieno
Savo mokintojaus:

Kunigus išvarė,
Bažnyčias uždarė,
Daugel mokintojų
Sibiran išvarė.

Prapuol jau dorybė,
Už nieką čystybė –
Pamynė po kojų
Mokslą mokintojų.

Karčemose kaukia,
Piktais balsais šaukia,
Peklos ponais stojas,
Nereik mokintojaus.

O kad inmanytų,
Rūbus nurėdytų –
Kokiais patys yra,
Tokiais pastatytų!

O ar jums negaila
Tokio brangaus stono,
Kad teip paniekinot
Kunigus klebonus?

Kad būčiau žinojęs,
Būčiau to dastojęs
Ir savo aveles
Būčiau išdabojęs.

Velyčiau numirtie
Ne kaip atsiskirtie,
Ne savo aveles
Verkiančias paliktie.


Iš gadynės lenkmečio bei Muravjovo koriko.

FIKSUOTOJAS: Jonas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1874

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 268, Nr. 190
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 9. Ožkabalių dainos, kn. 1 (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, P. 162-163, Nr. 190
Ożkabalių dainos. Surinko D-ras J. Basanavičius. Shenandoah, Pa.: V. J. Stagaro spaustuvėje, 1902. T. 1.

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal