Knygadvario objektas "BsTB 8 254-166 Pasaka AT 501 [Apie verpėją ir karaliūną]" >> "[Apie verpėją ir karaliūną]"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3742&FId=5917&back=home

PAVADINIMAS: [Apie verpėją ir karaliūną]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Apie verpėją ir karaliūną]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo kitąsyk tokia merga tinginė, kad ją motina niekaip negalėjo išmokyt verptie nė pripratyt prie to darbo. Sykį bemokydama ėmė mušt teip, kad ji rėkė kaip gyvulys. Tuomsyk važiavo karalienė. Išgirdus tokį riksmą, liepė sustabdyt arklius. Sako:
– Žiūrėsim, kas čia ką muša.
O kad paklausė, del ko ji teip verkia, o motina, nenorėdama pasakyt teisybę, sako:
– Ji labai nor verpt, o aš tiek linų neturu. O ji mane baudžia, kad aš jai duočia darbo, o aš neturu tiek linų. O per tai aš ją neturu kur padėt.
O karalienė sako:
– Leisk tu ją pas mane. Aš turu daugybę linų – ten ji galės verpt, kiek ji norės.
Motinai gerai, kad ją tik kas ima no jos žilos galvos. Tuo karalienė ją pasisodino in karietą, parsivežė in savo dvarą. Parodė jai tris stubas, prikrautas linų. O ten tiek tų linų buvo, kad ji būtų, gerai verpdama, [turėjusi] prasėdėt tris šimtus metų, ir tai nieko nebūtų buvę. Sako jai karalienė:
– Jei suverpsi tu tuos linus, tai tu būsi mano marti: aš tave apženysu su savo vyriausiu sūnum.
Karalienė ją paliko verpt, pati išėjo. O ji atsisėdus verkia.
Atėjo po trijų dienų karalienė – da anoj nepradėjus verptie. Sako:
– Kodėl neverpi?
Sako:
– Gaila mā tėvų, neapsipratus čia, tai da nesmagu.
– Na, tai kad ir teip, ale jau rytoj pradėk.
Verkia ji vėl: no ko ji nelaiminga pradės? Pamatė – ateina per dvarą trys bobos. O tai buvo laumės. Atėjo tos bobos pas ją ir sako:
– Ko tu teip verki?
Sako:
– Teip ir teip, ką aš galiu pradėt...
O tos bobos sako:
– Mes tau tą viską atliksim tik už tai, kad tu mus an vestuvių paprašysi.
Toj mergina sako:
– Maloniai paprašysu, kad tik darbą atliktumėt.
– Mes tuo atliksim.
Ir tuo stojo prie darbo. Boba su plačia koja ėmė verpt, ratelį sukt, kita su nusikorusia didele lūpa – taisyt siūlus, o trečia su dideliu pirštu lėkt ir mest tolkas in kampą. Kaip bematant tuo tą stubą linų išverpė.
Kitądien ji savo verpėjas pakavojo. Atėjus karalienė dideliai nusidyvijo, kad rado jau vienoj stuboj visus linus suverptus. Kitą naktį [laumės] kitą stubą išverpė, trečią naktį pabaigė, atsisveikino ir aidamos ingraudino, kad nepamirštų an vestuvių paprašyt. Karalienė pamatė, kad jau viskas suverpta, – tuo parodė savo sūnui mergą. Toj mergina labai sūnui patiko, ir tuo bematant surengė balių. Sako toj mergina:
– Aš turu tris tetas – norėčia paprašyt an vestuvių: aš no jų daug gero gavau, aš jų negaliu pamirštie.
O karaliūnas atsakė:
– Kad tu mum miela, tegu ir tavo tetos bus mielos.
O kad jau buvo vestuvės, atėjo trys bobos labai baisios: viena – su plačia koja, kita – su didele nusikorusia apatine lūpa, o trečia – su storu vienu pirštu. Atsisėdo už stalo visos šalia nuotekos. Pamatė karaliūnas, kad tokios baisybės bobos, – atėjęs klausia vienos:
– Del ko tavo viena koja tokia plati?
Sako:
– No sukimo vindo.
Klausia kitos:
– Del ko tavo tokia lūpa nusikorus?
– Tai no seilėjimo siūlų. Bobos kaip verpia, tai vis paseili siūlą.
– O kodėl tavo toks storas pirštas?
– Tai, – sako, – no lenkimo.
Karaliūnas po vestuvių nedavė [pačiai] nė prieit prie vindo, kad ir jai nepasidarytų tokios baikos kaip anom.
Kur tai girdėt tokios baikos, kad tokia netikus tinginė stojo karaliene?..

PATEIKĖJAS: Buršveigeris

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1905

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 254-255, Nr. 166
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal