ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3750&FId=5931&back=home
PAVADINIMAS: [Apie auksuotą ir smaluotą mergas]
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Apie auksuotą ir smaluotą mergas]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo kitąsyk žmogus su pačia, turėjo jiedu dukterį. Toj duktė buvo graži ir darbinykė. Toj jo pati mirė jis pajėmė kitą našlę ir su dukteria. Tos močekos duktė buvo tinginė ir negraži. Močeka savo podukrą nekentė ir visaip spausdavo prie darbo. Ji turėdavo ait an kelio pas šulnį ir turėdavo verpt tol, kol iš kojų panagių išeidavo kraujas besukant vindą.
Sykį ji apkruvino vindelį. Pasilenkė ji in šulnį nuplaut jos vindelis paskendo. Ji iš baimės močekos puolė paskui išimt vindelį. Kaip tik inpuolė, teip ir nuskendo. Ji kaip ir iš miego pabudo. Žiūri, kad ji vaikščioja po žalią pievą. Beaidama tąj pieva, rado taką. Ji, tuom taku aidama, rado pečių, pilną prikeptą duonos. Toj duona šneka sako:
Išimk tu mane, ba aš jau seniai iškepta.
Mergina tuo tą duoną išėmė. Paėjo toliau rado stovint obelį. Prašnekėjo obelis sako:
Mergele, pakrėsk tu mane, ba jau seniai obuoliai nunokę.
Toj mergina nukrėtė visus obuolius, surinko in krūvą ir nuvė toliau. Rado tokią stubelę. Toj stubelėj boba su dideliais dantimi. Ji tos bobos nusigando. Toj boba sako:
Nebijok tu manę. Tu pas mane gali likt tarnaut. Man tik lovą paklosi, iššluosi stubą ir viską aptrūsi. O tau pas mane bus labai gerai, turėsi visko per pilnai.
Suramyta žodžiais tos bobos, liko toj mergaitė pas tą bobą. Tai bobai ji minkštai patalą paklodavo, viską trūsdavo su dideliu noru, o jai stalas vis buvo kupinas. Nors jai ir labai gerai ten buvo, vienok pradėjo ilgėtis namų. Sykį sako tai bobai:
Man čia labai gerai pas tave, ale jau ilgu namų.
Aš žinau, kad jau tau ilgu. Galėsi ait namo, o už gerą tavo tarnystą aš tave palydėsu.
Palydėjo boba ją iki per tokius didelius vartus. Sako:
Ką gerai tarnavai, tai aš tave apdovanosu.
Nuvedė toliau ten lijo aukso lietus. Pastatė ją po tuo lietum ją aplijo visą auksu. Ji visa stojo auksinė, o pilni da jos kišeniai ir buvo aukso pinigų. Dabar sako:
Aik namo.
Ir užvėrė vartus. O ji pamatė, kad stovi netoli savo tėvo namų. O kad ji parėjo namo, močeka pamatė, kad ji visa aukso, o da pinigų pilni kišeniai. Ji kaip tik papasakojo, kaip jai atsitiko, tuo močeka nusiuntė savo dukterį pas tą šulnį verpt. O toj tinginė verpt nenorėjo, tai ji pirštą inpjovė, pakruvinus vindą, nunešė plaut pas šulnį, neva netyčia paleido tą vindą ir pati šoko paskui. Ir toj tuo pačiu būdu teip kaip iš miego pakilus pajuto bestovint ant žalios pievos. Paėjo toliau rado pečių su duona. Duona prašnekėjo:
Išimk mus, ba sudegsim: jau seniai iškepėm.
O tinginė sako:
Aš no jūs trinsuosi rankas...
Pametus nuvė toliau. Rado ji tą obelį. Pratarė obelis:
Pakrėsk tu mano obuolius, ba jau seniai nunokę.
O tinginė sako:
Pakrėsk da koks obuolys duos man in galvą...
Ir nuvė toliau. Atėjo in tą stubelę rado tą baisią bobą su dideliais dantimis. Ir teip liko pas ją tarnautie. Ale tinginė nieko gero ten nedarė. O kad jau jai reikėjo ait namo, toj boba ir ją palydėjo. O kad išleido per vartus, sako boba jai:
Neišėmei duonos mano, nepakrėtei obelies mano, netarnavai man gerai, tu tingine, aš tave apdovanosu...
Tuo atsirado katilas, pilnas smalos, ir ją visą apliejo smala, vartus uždarė. Toj tinginė parė visa smaluota. Anos auksas niekad nenuvėjo, kol gyva buvo. Šitos tinginės smala niekad nenusiprausė, kol gyva buvo. Tą auksinę mergą pajėmė karaliūnas. O šita smaliorka turėjo slėptis no žmonių visą amžį savo.
PATEIKĖJAS: Juozas Repeika
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO METAI: 1905
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 267-268, Nr. 172
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Spausdinti
Atgal