Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3758&FId=5947&back=home

PAVADINIMAS: [Apie velnią kūmą]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Apie velnią kūmą]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Vienas neturtingas žmogus turėjo labai daug vaikų, kad jau jis visus in kūmus buvo prašęs, o kad gimė da vienas, jau del jo kūmo nėra. Mislio mislio – nieko negalėjo išmislyt, kur kūmą gautie. Atsigulė an suolo ir užmigo. Jam prisisapnavo, kad jis aitų už vartų:
– O pirmą ką patiksi, tai prašyk in kūmus.
Jis prabudęs tuo nuvėjo už vartų – atėjo velnias, pasivertęs in žmogų. Jis jį pavadino in kūmus. Ans tuo apsijėmė. O kada jau buvo viskas pabaigta, tada kūmas aidams jam padovanojo tokio vandenio, sakydams:
– Čia vanduo ne prastas: su tuom vandeniu tu galėsi gydyt žmones.
Tas kūmas išė, o jis pradėjo gydyt žmones. Tas kūmas jam da pasakė:
– Jei smertis bus prie galvos, tai tik duok to vandens, ir bus sveikas. O jei gale kojų, tai nepradėk. O jei neklausysi, tai aš tave pasmaugsu.
Begydydams žmones, jis pastojo dideliu bagočium. Tas vanduo iš tos jo bonkos niekad nesibaigė.
Sykį jį pašaukė karalius prie sergančio savo sūnaus. Jis pamatė, kad smertis stovi prie kojų. Ale jis teip grait padavė to vandens, kad smertis nė nematė, – ir pasveiko. No karaliaus gau dideles dovanas.
Už nepaklausymą aina velnias, žmogum pasivertęs, kūmą savo smaugt. O tas kūmas jau turėjo puikius namus. Aukštai buvo pastatyta, kad pas kūmą reikia užlipt net jau trepais. Atėjo in priemenę, žiūri – šluota su lopeta mušasi. Klausia kūmas:
– Kur mano pons kūmas gyvena?
Sako:
– Aukštyn.
Užlipo aukštyn, žiūri – daug žmonių galvų prikapota. Klausia:
– Kur mano pons kūms gyvena?
Sako:
– Aukštyn.
Užlipo pas stubos duris, žiūri per rakto skylutę – kūmas guli an lovos, o jau tur didelius ragus an galvos, kad didesni už jo. Atsidarė duris, atėjo in stubą ir sako:
– Na, kūmuti, kas čia pas tave yra? Pirmiausia pamačiau – šluota su lopeta pešasi.
O kūmas jam sako:
– Kiek tu nedaug matai... Tai slūginė su bernu stumdėsi.
– Toliau pamačiau daug žmonių galvų.
– Na, aš tau sakau, kad tu nedaug matai. Ten yr galvos, ale kopūstų.
Tam velniui toki tie ragai kūmo baisūs pasidarė, kad jis išsigandęs pabėgo savo keliais. O tas žmogus gydė žmones, kol buvo gyvas.

PATEIKĖJAS: Gen. Lizdienė

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1905

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 282-283, Nr. 181
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

Spausdinti

Atgal