ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3767&FId=5966&back=home

PAVADINIMAS: [Žąsinas, gaidys, katė, šuo ir ožys miško trobelėje]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Žąsinas, gaidys, katė, šuo ir ožys miško trobelėje]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks ūkinykas, jis turėjo seną žąsiną. Jis jam kiek metų tarnavo, tai jis jam nenorėjo galo padarytie, jis jį tik teip pavarė svieto vandravot.
Išėjo tas žąsinas in svietą – patiko gaidį. Sako:
– Kur aini?
Sako gaidys:
– Pasenau betarnaudamas, nepajėgiu, tai pavarė svieto vandravot.
– Na, tai aisim abu.
Aina toliau – patiko katę. Sako:
– Kur aini?
Sako katė:
– Pasenau, negaliu pelinėt – pavarė ūkinykas svieto vandravot.
– Na, tai aisim visi.
Aina toliau – patiko šunį. Sako žąsinas:
– Kur aini?
– Pasenau pas ūkinyką belodams, tai pavarė svieto vandravot.
– Na, tai aime visi.
Aina toliau – patiko ožį. Sako:
– Kur aini?
Sako:
– Pasenau, tai pavarė svieto vandravot.
– Na, tai aime visi.
Ir nuvėjo toliau. Priėjo girią. Sako žąsinas, kaipo vyriausias:
– Katine, lipk tu in aukščiausią medį – ar nepamatysi kur kokį žiburį.
Tas katinas inlipo in aukščiausią medį – niekur žiburio nematė. Sako žąsinas:
– Gaidy, tu lėk in medį ir da tiek išlėk aukštai kaip tas medis aukščio – ar tu nepamatysi.
Tas gaidys išlėkė aukštai ir pamatė girioj žiburį. Atėjo jie an to žiburio – rado stubelę. Toj stubelėj nieko nerado, tik žiburys žiba. Tas ožys rado šieno paėst, žąsinas su gaidžiu rado avižų – palesė, šuo rado barščių – palakė, o katinas rado senos taukinės – paėdė. Sako:
– Visi paėdę, – sako, – kur mes dabar gulsim?
Sako žąsinas, kaipo vyriausia galva:
– Aš – an suolo po abrūsu.
O gaidys sako:
– Aš – an pečiaus.
Katinas sako:
– Aš – in pelenus.
Ožys – po durių, o šuo – an kiemelio.
Ale jau parėjo naktį vagis, kurio buvo toj stubelė. O tie paukščiai buvo žiburį užgesinę. Tas vagis, pajėmęs žiburį, ėjo in kaminą užžibyt. Tas katinas kaip spjovė – tas vagis bėgo išsigandęs prie abrūso akis nusišluostyt. Tas žąsinas jam kaip griebė už rankos – tas persigandęs rėkdams – per duris! O gaidys, tupėdams an pečiaus, vis tik rėkia:
– Priduok man – perplėšu!..
Kaip bėgo pro ožį – ožys jam ragais! Bėgo pro šunį – tas šuo jam perplėšė koją. Išsigandęs nubėgo in girią – paliko tiem žvėrim savo stubelę.

PATEIKĖJAS: Antanas Petrauskas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1903

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 297-298, Nr. 187
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 40

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal