ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3776&FId=5984&back=home

PAVADINIMAS: [Apie žmogų ir žvirblį]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Apie žmogų ir žvirblį]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kitąsyk buvo šuo pas ūkinyką. Kaip jaunas buvo, tai jam buvo gerai. Kaip paseno, tai jau pradėjo nekęst ir neduot ėst. Tas šuo, iš bado kulnų nepavilkdams, išė no to žmogaus. Aidams keliu, patiko žvirblį. Klausė žvirblys:
– Kur tu aini?
Sako:
– Ainu, ar nerasu kur sau būvį geresnį. Pas tą, pas kurį buvau, jau nedavė ėst.
Sako žvirblys:
– Aime in miestą, tai aš tave pašersu.
O kad atėjo in miestą, parodė žvirblys vienoj kitoj vietoj puvėsių išmestų. Tas šuo priėdė. Klausia žvirblys:
– O ką, ar jau sotus?
– Jau, – sako, – sotus, gana, – pratarė šuo.
– Na, kad jau sotus, tai aime už miesto pavaikščiot.
Vaikščio jiedu, vaikščio, diena buvo šilta – sako šuo:
– Aš jau pailsau, norėčia pasilsėt.
– Na, tai pasilsėk, – sako žvirblys.
Tas šuo atsigulė an kelio ir užmigo. O žvirblys tūpė an šakos.
Atvažiau žmogus su trejetu arklių, vežė dvi bačkas spirito. Sako [žvirblys]:
– Žmogau, pasuk šalia: ana šuo miega an kelio. Kad neklausysi, aš tave perplėšu!
Tas žmogus suniurnė sau po nosia:
– Žiūrėsu, kaip tu mane perplėši...
Rėžė arkliam po rimbą ir – tiesiog per šunį! Šuo liko an to daikto. Sako žvirblys:
– Tu mano šunelį suvažinėjai – aš tau prapuldysu arklius ir vežimą!
– Na, ir vėl – vežimas ir arkliai... Aš pažiūrėsu, ką tu mā gali padaryt.
Nuvažiau toliau. O žvirblys pasivijo žmogų, palindo po pala, kuriąj buvo vežimas uždengtas, – ėmė snapu kalt. Išmetė kamštį – ir išbėgo visa bačka spirito. Žmogus tada apsižiūrėjo, kada jau buvo tuščia bačka.
– O, – sako, – aš nelaimingas!
O žvirblys sako:
– Da tos nelaimės tau nebus gana.
Tas žvirblys užlėkė an arklio galvos – snapu išdūrė arkliui abi akis. Žmogus pamatė, kad žvirblys arkliui an galvos, – tas kaip paleido lazda in žvirblį – žvirblys palėkė, o arklį užmušė.
– O nelaimingas, ką aš padariau!..
O žvirblys jam sako:
– Da tau tų nelaimių nebus gana.
Pavažiau žmogus toliau – tas žvirblys paleido jam kitą bačką. Tokiu būdu žvirblys jam visą spiritą paleido ir arklius užmušė. Palikęs žmogus vežimą parė pėkščias namo. Sako pačiai:
– Tai kiba da, pačiule, iškadą turiu: spiritas pabėgo ir arkliai puolė.
– Ko tau ten blogai, ale kad atlėkė čia koks prakeiktas paukštis su didiais pulkais paukščių ir visus kviečius nulesė.
Tas žmogus užsilipo an stogo pažiūrėt in kviečius. Pamatė, kad tūkstančiai tūkstančių paukščių lesa kviečius, o ir tas žvirblys terp jų. Sako:
– Aš nelaimingas: ką tie paukščiai daro!
O tas žvirblys sako:
– Da negana tau tų nelaimių: da mā ir gyvasčiu užsimokėsi!
Žmogelis, tąj diena tiek daug nelaimių panešęs, atėjęs in stubą, atsisėdo prie pečiaus. O tas žvirblys, atlėkęs an lango, atsitūpęs sako:
– Žmogau, tu mā gyvasčiu užsimokėsi!
Tas žmogus, pamatęs, kad jau tas žvirblys an lango tupi, paleido lazdą – langą išmušė, žvirblys palėkė. Per langą žvirblys atlėkė in stubą, atsitūpė an pečiaus ir sako:
– Žmogau, tu mā gyvasčiu užsimokėsi!
Žmogus, pagriebęs lazdą, ėmė žvirblį mušt. O žvirblys – tai in vieną daiktą, tai in kitą. O tas žmogus vis muša lazda – ir vis nepataiko. Išmušė jis viską, kas tik buvo stuboj. An galo jam nusisekė, kad jis žvirblį pagau in ranką. Sako pati:
– Mušk tą neprietelių!
Sako:
– Negaliu: aš jį turu nukankint.
Ėmė jis jį gyvą prarijo. Tas žvirblys ėmė po pilvą lakstyt, iš ten atlindo gerkle in burną. Iškišęs galvą iš burnos, sako:
– Žmogau, tu mā gyvasčiu užsimokėsi!
Tas žmogus padavė pačiai lazdą, sako:
– Mušk tu jį.
Tai boba kaip davė lazda – pataikė in galvą ir užmušė savo vyrą. O žvirblys, išlindęs iš jo burnos, nulėkė.

PATEIKĖJAS: Ona Paliuliūtė

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1905

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 316-317, Nr. 195
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal