Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3779&FId=5989&back=home

PAVADINIMAS: [Apie tris brolius]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Apie tris brolius]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kitąsyk buvo an svieto balto toks žmogus su pačia, turėjo jiedu tris sūnus. Sumislio jie ait svieto vandravot. Beaidami jie rado skruzdyną. Tiedu vyresniejai norėjo, tą skruzdyną išdraskę, pažiūrėt, kaip jų vaikai gyvena giliai apsikasę, bet jauniausias to jiem nedaleido daryt. Toliau paėję, rado ažere plaukiojant daug ančių. Tiedu vyresniejai norėjo porą užsišaut, iškept, bet jauniausias to jiem nedaleido daryt. Toliau priėjo jie medžio skylėje bites, kad net medus bėga liemeniu medžio žemyn – jau tiek daug prinešta. Sako tiedu vyresniejai:
– Reik dūmais išrūkyt, o medų išimt.
O jauniausias sako:
– Aš jum to nedaleidžiu daryt: tegu bitės sau turi medų.
An galo priėjo jie karališką dvarą. Atėję pirmiausia tvartuos rado arklius suakmenėjusius. Atėjo in rūmus, perėjo visus – visur tušti, niekur nieko nerado, jokią gyvą dvasią, tik gale rūmų rado duris, uždarytas trim spynom. O ten buvo mažas langelis, ką jie galėjo matyt, kas ten yra. Jie pamatė, kad sėdi už stalo žmogus. Jie pašaukė sykį, kitą – nieko nesijudino iš vietos. Kada pašaukė trečiusyk, tas žmogus stojos, atėjo, atrakino duris, nieko nešnekėdamas privedė juos prie stalo, ten buvo padėta valgių ir gėrimų. O kada jie gerai pasivalgė, atsigėrė, tada tas žmogus nuvedė juos in stubas atskyrium.
Iš ryto atėjo tas žmogus pas vyriausią brolį, atvedė prie tokio akmeninio stalo. An to stalo buvo išrėžta trys uždaviniai toki. Pirmas: kad karalaitės žemčiūgų karoliai yra paberti girioj po samanom skaičiuj visas tūkstantis. Kad tuos karolius surinktų iki vienam iki užtekant saulei, tai no to nuveis užkeikimas ir viskas, kas yra suakmenėję, stosis žmonėmis. O jeigu ieškotojas to nepadarys, tai pavirs ir pats in akmenį. Už to darbo tuo griebėsi vyriausias brolis. Tas, nuvėjęs in girią, surinko, iki saulė tekėjo, tik vieną šimtą – ir pats pavirto in akmenį. Ėjo antras brolis – ir tas tokiu būdu pavirto in akmenį. Dabar jau atėjo kaleina ait jauniausiam. Jis, nuvėjęs in girią, pradėjo ieškot tų karolių – jis da mažiau randa kaip anie. Mato, kad jau jam ir tas pats stosis, atsisėdęs ant akmens, verkia. Atbėgo penki tūkstančiai skruzdėlių. Tuo tos skruzdėlės kaip bematant suieškojo visus tuos karolius ir sudėjo in krūvą.
Antras uždavimas buvo toks, kad išimt raktą iš gilumos ažero no tos stubos, kur gulėjo karalaitės. Nuvėjo jauniausias pas ažerą – ką jis gali daryt, kaip jam dasiekt tą raktą? Ale žiūri – plaukioja po ažerą tos antys, kur kitąsyk jis jáis išgelbė no smerties. Tos antys tuo nunėrė, išėmė jam tą raktą iš gilumos.
Trečias uždavimas buvo toks, – buvo jau sunkiausias. Toj stuboj, kur tuom raktu atrakino, buvo miegančios suakmenėję trys sesės karalaitės. Jos visos buvo teip kaip viena, teip kaip trys lašai vandens, o reikėjo iš jų išskirt jauniausią. Tik an to galėjai manyt, kad jos prieš užmiegant viena valgė riešutų, antra – obuolių, o trečia, jauniausia, – medaus. Ale per tiek daug metų tai ką gali atmyt ir manyt an tų lūpų. Kaip tik atidarė tą stubą, atlėkė iš to medžio bitė, kuriom jis medų apgynė. Tuo toj bitė pažiūrėjo an vienos lūpų, an kitos, an jauniausios lūpų rado medaus – ji ten tupėjo ir laižė. Per tai jis pažino, kuri jauniausia no jos seserų.
Kada tą trečią uždavimą išrišo, tada tuo tos panos stojo gyvos. Visas dvaras prašvito, visi tie akmens pavirto vėl in žmonis ir in gyvulius. Tas jauniausias apsivedė su jauniausia karalaite, o anie broliai – jie su tom dviem. Tada jauniausias buvo karalium, o šiedu pritarnavo jam. Ir teip gyveno iki pabaigai dienų savo.

PATEIKĖJAS: Jankauskas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1905

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 321-322, Nr. 197
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

Spausdinti

Atgal