Knygadvario objektas "BsTB 8 333-203 Pasaka AT 1415 [Mainai]" >> "[Mainai]"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3785&FId=6002&back=home

PAVADINIMAS: [Mainai]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Mainai]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks žuvinykas, senas diedelis. Jis turėjo stubelę ir pačią – jau gana pasiutusią bobą. Jis, būdavo, žuvis žvejoja su meškere ir iš to patsai minta ir pačią maitina.
Ale sykį išėjo tas senuks pas ažerą meškeriot. Atėjo toks ponas maudytis. Beplaukiodamas pradėjo skęstie. Tas senuks, matydams, kad jau su juom bus bloga, padavė jam meškerykotį. Tas pons nusistvėrė už tos lazdos, ir tas senuks išgelbėjo jį no mirties. Tada, kaip jau ištraukė an kranto, klausia tas pons:
– Ką tu nori, ką tu mane ištraukei?
Sako senuks:
– Ką duosi, tas bus gerai.
Davė jam tas pons tokį šmotą aukso kaip arklio galva. Tas senis, kaip gau tiek aukso, jau jam ne do žuvų. Pasijėmęs tą auksą, aina namo. Patiko žmogų jojant an gero arklio. Sako tas žmogus:
– Mainykim tą auksą an šito arklio.
Tas senis sako:
– Mainykim. Da mā bus geriau raitam jotie ne kaip tą auksą pėkščiam neštie.
Apsimainė, ir joja raitas tas senuks. Patiko kerdžių genant galvijus. Sako kerdžius:
– Mainykim tą arklį an jaučio.
Apmainė tą arklį an jaučio. Vedasi tą jautį. Patiko žmogų vedantes aviną. Sako:
– Mainykim jautį an avino: tau mažiau reiks pašaro, o man jautis bus gerai artie.
Apmainė jautį an avino. Vedasi tą aviną. Patiko žmoną nešantes maiše paršiuką. Sako:
– Mainykim aviną an šito paršiuko.
Apmainė aviną an paršiuko. Nešasi paršiuką – patiko škapliernyką. Sako:
– Mainykim tą paršiuką an adatos.
Apmainė paršiuką an adatos. Atėjo pas savo stubelę – pametė adatą. Pasilenkęs ieško. O bobutė pamatė, kad jis ko ieško, – sako:
– Ko tu ieškai?
Sako:
– Pamečiau adatą.
– O kur tu ją gavai?
Papasakojo tas senuks visą savo mainą – iki adatai. O toj bobutė sako:
– Tuščia jos, tos adatos. Kad jau pramainei auksą an adatos, tai dabar ir tos adatos nereik.
Ir pasibaigė pasaka.

PATEIKĖJAS: Jonas Pautienius

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1903

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 333-334, Nr. 203
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal