Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3795&FId=6022&back=home

PAVADINIMAS: [Apie užkeiktą karaliūną levų]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Apie užkeiktą karaliūną levų]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba Literatūrinė kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo kitąsyk viens turtingas žmogus, turėjo tris dukteris. Jauniausią labiau mylėjo. Sykį jam in miestą išvažiuojant, dukterys prašė, kad tėvas joms parvežtų lauktuvių. Jauniausia reikalavo tokį gražų paukštuką, kad šoktų ir giedotų. Tėvas mieste nupirko, ko vyresnėsės prašė, ale to paukštuko niekur negavo. Važiuojant namon, užvažiavo tokį užkeiktą dvarą, prie to dvaro stovėjo medis, o tame medyj buvo toks paukštuks, kur giedojo ir šoko. Tas žmogus liepė tarnui inlipt in tą medį ir pagaut paukštuką. Kaip tik tarnas prisiartino prie medžio, tuoj šoko iš po to medžio levas, suriko teip, kad net visų medžių lapai nukrito, sakydamas:
– Ar jūs mano paukštaitę norite pagaut? Aš jus sudraskysu! O jei nori gyvastį išneštie ir paukštaitę gautie, tai turi man pažadėt, ką pirmiausiai patiksi, namon parvažiavęs.
Tas žmogus ėmęs pažadėjo ir nog levo gavo tą paukštuką. Namon sugrįžęs, sutiko pirmiausiai jauniausią dukterį ir, duodamas jai paukštuką, verkdamas tarė:
– Su šituom paukštuku tavo gyvastį pardaviau levui tokiame užkeiktame dvare.
O toj duktė sako:
– Neverkit – aš aisu pas levą. Aš su levu maloniai apsiaisu – jis mane nedraskys, o gal da jis mane ir namon paleis.
Ji tuoj apsirengus ir išėjo pas tą levą, – o tai buvo užkeiktas karalaitis. Tam levui toj mergina baisiai patiko, kad jis tuoj apsivedė. Ir jai ten labai buvo gerai: dieną [jis] levu būdavo, o naktyj jiedu – po pakajus.
Pragyvenus jau kokį laiką, levas sako savo pačiai:
– Pas tavo tėvą balius – vyriausia duktė teka už vyro. Jei tu norėtum ten pribūtie, tai mano levai tave nuneštų.
Ir nunešė. Ir antrajai seseriai ištekant, šitoji drauge su vyru levu tėviškėje apsilankė. Bet, jo plaukus žvakės šviesai iš netyčių apšvietus, jis in baltą karvelį pavirto, ir t. t.
Dabar ta jo pati išėjo ieškot savo mylimojo vyro, kasžin kur nulėkusio. Ji apsilankė pas Saulę, pas Mėnulį, pas visus keturis vėjus ir tik nog žiemių vėjo patyrė, kad jos tas vyras, vėl levu pasivertęs, mušasi su leve pas Raudonaisias mares, kur ji jį su dideliu vargu ir atrado.

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1905

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 355-359, Nr. 214

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
P.113-114. Nr. 107. J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 13. Levas lietuvių pasakose ir dainose. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

Spausdinti

Atgal