ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3806&FId=6044&back=home

PAVADINIMAS: [Apie vieną žmogų ir jo pačią]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Apie vieną žmogų ir jo pačią]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kitąsyk buvo viens žmogus su pačia, turėjo tris karves. Sykį išeidams žmogus sako savo pačiai:
– Aš pareisu už kokių trijų dienų. O jeigu kas ateitų karvių pirkt, tai pigiau neparduok kaip už du šimtu dorelių. Ale žiūrėk, kad kas tave neapgautų, ba aš tau tiek duočia lazda, kad tu iki gyva atmytum!
– Aš neapsigausu ir, ką prisakysi, tai viską išpildysu.
Tas žmogus kaip tik išėjo, teip tuo viens ir atėjo pirkt karvių. Sako:
– Kiek tu nori už táis karves?
Sako:
– Be dviejų šimtų dorelių negausi.
– Jos ir vertos du šimtu dorelių.
Jis tuo táis karves paleido iš tvarto an kiemo, atsikėlė vartus ir jau nor varytis. O toj boba sako:
– Tu jau nori varytis – o kur tavo du šimtai dorelių?
Sako tas:
– Kad, – sako, – mano nelaimė, aš mašną su pinigais užmiršau namie.
– Na, tai negausi karvių!
– Kodėl aš negausu karvių? Aš tau vieną karvę paliksu zastovo, tai tu žinosi, kad aš tau pinigus atnešu. Tik aš nepaliksu tau savo karvę – tu gali pati suprast.
Toj boba pamislio, kad jis teip šneka galbūt teisybę, – padavė tam apgavikui dvi karves.
Po trijų dienų parėjo vyras.
– O ką, – sako, – mažu pardavei karves?
Sako:
– Pardaviau. Suderėjau du šimtu dorelių, ale jis pinigus pamiršo namie, ketino tuo atnešt – jis vieną karvę paliko zastovo.
– Na, tu tokia ir tokia!.. Kodėl teip tu padarei?
Užsimo lazda – sako:
– Duočia in galvą – ir atliktum. Ale mā tavę gaila. – Sako: – Aisu an kelio – mažu rasu da durnesnę už tave, tai bus gerai, o jei ne, tai atsijimsi savo žadėtas plėgas.
Nuvėjo jis an kelio. Pamatė – atvažuoja boba. Jis sako: „Tai man šitokios tik ir reik“. Jis ėmė prieš ją šokinėt. Sako toj boba:
– Kas tu per viens ir iš kur tu, kad tu čia sukiniesi?
Sako:
– Aš iš dangaus išpuoliau.
O toj boba sako:
– Kad tu iš dangaus, tai tu mažu mano vyrą pažįsti? Ten jau jis yra trys metai.
Sako:
– Pažįt per daugumą nepažįstu, ale apė jį girdėjau, ką jis veikia. Gano, nabagas, avis, vargsta gana, po daubas vaikosi su tom avimi, jau visas apdriskęs.
O toj boba sako:
– Kad jis teip apdriskęs, yra da jo pas mane šėpoj šventadieninės drapanos – mažu tu jam galėtum nuneštie?
Sako žmogus:
– Su drapanom bėda: vartuose dangaus krečia, neleidžia innešt drapanas. Pinigų geriau jam būtų paduotie, o už pinigus gal ir ten ką nor nusipirktie.
Toj boba sako:
– Aš vakar pardaviau kviečius, turu pilną mašną pinigų. Jei tu čia palauktum, tai aš tau atvežčia pinigus. – Sako: – Ne ką ilgai truks: aš stosu stačia vežime, tai bus lengviau arkliam, ir tuo atvešu.
Jis apsijėmė ten laukt, bile tik durnesnę rado kaip jo pati. Toj boba tuo atvežus pati mašną inkišo jam in kišenių. Tas žmogus padėkavojęs nuvė.
O toj boba parvažiavus pasakė savo sūnui, kad ji nusiuntė tėvui pinigų. O tas sūnus, išgirdęs, kad jo tėvas avis pėkščias gano, sako:
– Reik sėst an arklio, vytie tą žmogų – tegu nuves arklį, tai jis nors raits galės jodinėt – nereiks pėkščiam lakstyt paskui avis.
Tuo sėdo an gero arklio. Pavijęs rado tą žmogų sėdint: tik ką norė pradėt pinigus skaityt. Sako:
– Ar tu nematei to žmogaus, katras iš dangaus čia buvo?
Sako:
– Mačiau. Jis jau nuvė an to kalno aukšto, no katro jam bus arčiau in dangų.
Sako:
– Tu tą žmogų pažįsti – mažu tu galėtum jam nuvest šitą arklį, kad jis mano tėvui perduotų?
Sako:
– Kad tu teip nori, aš tavęs gatavas paklausytie.
Tuo sėdo an arklio ir nujo namo.
O tas sūnus parėjęs pasakė motinai, kad nusiuntė tėvui arklį. Motinai labai patiko. Sako:
– Tu jaunas – gali ir be arklio būtie. Tegu jis senas pajodinėja.
Tas žmogus, parjojęs namo, arklį pastatė pas karvę in tvartą, o atėjęs in stubą, sako pačiai:
– Radau du durnesniu už tave. Už dvi karves gavau gerą arklį o mašną, pilną pinigų, – magaryčių. Del to ir išlikai no plėgų.

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1905

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 380-382, Nr. 225
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal