Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3808&FId=6048&back=home

PAVADINIMAS: [Apie ūkininko dukterį ir laumę]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Apie ūkininko dukterį ir laumę]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kitąsyk buvo toks ūkinykas su pačia, turėjo jiedu vieną mergaitę. Ale toj pati jam numirė. Apsivedė jis su našle. Anoj ir turėjo dukterį. Toj močeka savo dukterį mylėjo, o aną teip neužkentė ir teip spaudė prie darbo, kad ji dieną nė marškinių sau negalėjo išplautie. Tai ji sykį, pajėmus savo marškinius, nuvėjus ir skalbė naktį. Ten jai bepyškinant kultuve, atėjo tokia moteriškė. O tai buvo laumė. Sako:
– Vaikeli, kodėl tu skalbi naktį?
– Kad man neduoda močeka dieną išsiskalbtie. Aš visa sujuodus, sulipus, tai aš turu naktį skalbtie.
Sako toj laumė:
– Te tau stukelį drobės. Kaip tau sujuos marškiniai, tai tu atsirėžk ir pasisiūk kitus. O naktį daugiau niekad neskalbk! Ir kad ir tu du šimtu marškinių ar daugiau rėši – ir vis bus. Ale tik neišvyniok, tai galėsi siūt, iki tu gyva būsi.
Toj mergina, parėjus namo, pasisiuvo marškinius ir vaikščioja su baltais marškiniais. Kaip tie sujuosta, kitus pasisiuvus vėl baltus, gražius apsivelka.
Toj močeka mislia: kur ji gauna tokius gražius marškinius? Tada ją močeka pradėjo baust, kad pasakytų. Kada jau baudžiama turėjo pasakyt, sako:
– Kaip aš nuvėjau skalbt savo juodus marškinius naktį, tai man davė atėjus tokia moteriškė stukelį drobės, tai aš dabar iš jo pasisiuvu.
Toj močeka, jai pavydėdama, sako:
– Kad tu gavai, tai mano duktė ir gaus.
Vakare [jos duktė], pasijėmus marškinius, nuvėjo tenai skalbtie. Kaip tik pradėjo tauškyt kultuve, tuo atėjo toj laumė. Klausė jos:
– Del ko tu naktį skalbi?
– Dieną karšta, tai naktį geriau.
Ta sako:
– Tu dieną guli, o naktį, kada neprigul, tai tu skalbi atėjus.
Pagriebė tą mergą, viena koja prisimynė – ir perplėšė pusiau.
O moma jos laukė laukė – nesulaukė. Atėjus rado pusiau perplėštą.
O toj mergina užaugo ir ištekėjo an ūkės, o vis su tuom audeklu dengėsi. Kada jau paseno, sako: „Reik pažiūrėt, kas gi tam audekle yra“.
O kad išvynio, rado tik aglinės žievės skiedrutę suvyniotą. Ji tą skiedrutę vėl suvynio, ale bet jau kiek iš to stukelio nurėžė, ir daugiau jau neataugo, tuo pabaigė išsiūt.
Mat laumės kitąsyk didelę galybę turėjo, ką jos norėdavę, tai padarydavę.

PATEIKĖJAS: Bendorius

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1904

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 384-385, Nr. 227
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

Spausdinti

Atgal