Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3812&FId=6058&back=home

PAVADINIMAS: [Apie velnią ir puodžių]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Apie velnią ir puodžių]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kitąsyk buvo toks gyventojas. Jis turėjo šmotą žemės, prie to jis mokėjo lipyt puodus, bliūdus ir iš to gyveno.
Vieną sykį važuodams puodžius keliu patiko žmogų. Tas žmogus sako:
– Prijimk tu mane per gizelį.
O puodžius sako:
– Ar tu moki puodus lipyt?
– Aš da ir gerai moku tą darbą.
– Na, tai sėsk in vežimą – važuosim pas mane.
O kad parvažiau namo, tas gizelis sako:
– Prikask, gaspador, keturiasdešimts vežimų molio mum an vakaro, o vakare lipysim puodus.
O tas gizelis tai buvo velnias.
Tas puodžius prikasė tiek, kiek liepė, molio, o vakare pradėjo puodus lipyt. Išgirdo tas puodžius, kad kaukia, rėkia tvarte – baisus riksmas! Tas puodžius sumislio – sako: „Aisu pažiūrėt, kas ten veikias, kad toks riksmas“. Jis, bijodams savo darbinykų, nenor jiems tiesiog pasirodyt – jis užsilipo an tvarto ir žiūri, kad daugybė velnių puodus lipina, o vienas – pristovu, stovi ir dairosi. Pakėlė tas velnias galvą – pamatė, kad tas puodžius stovi an tvarto. Sako:
– Ar aš tau nesakiau, kad tu čia neik, ba bus tau bloga?!
Pagriebė tas velnias šmotą molio, kaip paleido in tą puodžių – ir išmušė jam akį. Nulipo puodžius be akies no tvarto ir nuvėjo in stubą.
An rytojaus tas velnias sako puodžiui:
– Parūpyk dešimts sieksnių malkų išdegt puodam: nulipinom keturiasdešimts tūkstančių.
Parūpino puodžius malkų – kitą naktį išdegino. Trečią naktį tie velniai iškvarbau visokiom kvarbom. O prieš jomarką sukrovė an vežimo. Per jomarką nuvežė in miestą. O tas velnias užsakė kitiem velniam, kad bėgiotų po ūlyčias, po stubas, sakytų žmonėm, kad aitų visi žmonės puodų pirktie. Žinoma, no velnio žmonės pagundyti kaip visi susirinko, tuo nupirko visus puodus. Jiedu – tas puodžius su gizeliu – pripylė maišą pinigų, su tais pinigais parvažiau namo. Tas velnias ėmė dalį pinigų, o tas puodžius sako:
– Tu per daug ėmei.
O tas velniapalaikis sako:
– Kad tau nepatinka, kad aš per daug ėmiau pinigų, tai tu jau daugiau puodų nedirbsi.
Tas velnias išėjo, o tas puodžius prisidirbo puodų, bliūdų ir važuoja in jomarką. Jau no jo joks žmogus puodų neperka: tas velnias teip padarė, kad jo visi puodai su skylėm. Ir teip jau jis daugiau puodų nepadarė ir negalėjo pardavinėtie. O kaip tuos pinigus pabaigė, stojo visai neturtingas.

PATEIKĖJAS: Papasakojo Aidukevičius.

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1904

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 390-391, Nr. 230
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

Spausdinti

Atgal