Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3830&FId=6082&back=home

PAVADINIMAS: [Apie du brolius: turtingą ir vargdienį]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Apie du brolius: turtingą ir vargdienį]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kitąsyk senovėj vienam kaime gyveno du broliai: vienas buvo be galo turtingas, o antras buvo vargdienis. Jis daugiau nieko neturėjo, kaip tik seną nuplikusią kumelaitę ir vežimėlį, kuom, būdavo, parsiveža beržo šakų, o padaręs iš jų šluotų, būdavo, išparduot išvažioja. An galo jau jam teip prisiėjo, kad jau ir tą vienutėlę kumelaitę turėjo parduot. Ale sako: „Da sykį nuvažuosu in girią, parsivešu šakų ir malkų, o paskui jau parduosu“.
Pasikinkęs kumelaitę, nuvažiau in girią. Privažiau prie tokio storo medžio. Klausė – kažin kas vidury medžio šnekas. Jis tuo su vežimu atsitraukė ir pasislėpė netoli to medžio tankumyne o laukia, kas nusidės. Ne po ilgam klauso – šneka:
– Zama zama, atsiverk!
Tuo atsivėrė šone medžio durys, išėjo keturi žmogžudžiai. O kad išėjo, pasakė:
– Zama zama, užsiverk!
Tuo tos durys užsidarė, ir nieko nepažym. Tie žmogžudžiai nuvė per girią, kur jiem reikals buvo, o tas žmogus, priėjęs prie to medžio, sako:
– Zama zama, atsiverk!
Tuo atsidarė durys. O kad inėjo in tą medį, pamatė – stovi medy keturios lovos, stalas, an stalo – valgyt ir gert, o po lovom guli maišai raudonųjų. Jis sau gerai pasivalgė, išsigėrė, pajėmė porą maišų pinigų, išvertė laukan, privažiavo vežimėlį, užsidėjo ir parvažiau su pinigais namo.
An rytojaus jis norėtų žinot an mieros, kiek jis turi pinigų, ale netur su kuom pamieruot. Reikalinga jam puskartė. Tai jis nusiuntė vaiką pas aną savo brolį paskolyt puskartę. O kad atėjo tas vaiks, klausia jo anas:
– Ką tu veiksi puskarte, kad pas jus nėr nieko su jąj mieruot?
Sako vaiks:
– Tėvas parvežė daug raudonųjų – norėtų sumieruot.
Tas bagočius kaip išgirdo apė tokius pinigus, iš pavydų kone padūko ir sykiu su vaiku nuvėjo pas aną savo brolį. O kad pamatė tiek pinigų, klausia jo, kur jis tiek pinigų gavo. O anas sako:
– Aš nuvažiavau in girią, išgirdau – medy šnekasi. Aš atsitolinau. Toliau sakė: „Zama zama, atsiverk!“ Tuo atsidarė durys, išėjo iš medžio keturi žmogžudžiai ir nuvė sau in girią. Aš nuvėjęs teip pasakiau – man ir atsidarė durys. Aš inėjęs radau keturias lovas, po lovom – maišai su raudonaisiais. Tai aš porą maišų parsivežiau.
Tas turtingas brolis mislia sau: „Palauk, kad jis su tokia kumelaite parsivežė porą maišų, aš kad nuvažuosu su pora arklių, aš parvešu nors keturis maišus“. Tuo parėjo namo, pasikinkė arklius ir nuvažiau in girią pas tą medį. Jis teipgi išgirdo ir pamatė, kaip tie žmogžudžiai išėjo in girią. Jis tuo skubiai privažiavo prie to medžio ir sako:
– Zama zama, atsiverk!
Tuo atsivėrė durys. O kaip jis inėjo, durys užsidarė. Jis ten radęs valgyt ir gert. Pasivalgė gerai, atsigėrė. O kaip apsigėrė, užmiršo, ką reik sakyt, kad durys atsidarytų. Jis visaip pasakojo, visokius žodžius, koki jam an seilės užnešė, – neatminė tų žodžių, ir durys neatsidarė. Pinigais gėrėjos, o išimtie jų negalėjo.
Jam ten besėdint, in tąsyk parėjo tie žmogžudžiai. O kad tie žmogžudžiai inėjo in vidų, rado tą godulį viduj. Sako žmogžudžiai:
– Tai tu toks paukštys, tai tu mūs išgabenai du maišu pinigų ir vėl atvažiavai daugiau: tau niekad negana! Mes tave pasotysim!
Tuo ėmė jį užmušė, sukirto in keturias dalis, išnešė, pagiry prikalė prie medžio. O tuomsyk ir pasibaigė godulio gyvenimas. O tas vargdienis puikiai su tais pinigais gyveno iki pabaigai dienų savo.

PATEIKĖJAS: Vincas Savulis

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1906

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 402-403, Nr. 239
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

Spausdinti

Atgal