Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3833&FId=6088&back=home

PAVADINIMAS: [Apie bernavimą velnio]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Apie bernavimą velnio]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Kad vieną sykį biednas žmogus, iš kur tai gavęs biskutį miltų, pasikepė bandutę duonos. Išėmęs iš pečiaus, nunešė ataušyt an tvoros. Iš kur buvęs nebuvęs atbėgo velnias ir pavogė tą duonutę. Išėjo tas žmogus pažiūrėt – žiūri, kad jau jo duonutės nėra. Ką jis darys: pavalgyt netur ką.
O tas velnias, priėdęs duonos, parėjęs in peklą ir užgadino. Suvuodęs Licipierius klausia:
– Kur tu gavai duonos?
Tas velnias noru nenoru tur pasakyt. Sako:
– Pavogiau no biedno žmogaus.
Licipierius sako:
– Kad tu pavogei no tokio biedno žmogaus duoną, tai tu turi ait anam atslūžyt.
Tas velnias aina, pasivertęs in žmogų, pas tą žmogų. Atėjęs sako:
– Ar tu nepriimtum mane per berną?
Tas žmogus sako:
– Ką aš veiksu su bernu, kad aš pats neturu ką valgyt. Da turėjau biskutį miltų, iškepiau bandutę duonos, padėjau an tvoros praaušyt – ir pavogė kažin kas.
Tas velnias sako:
– Tik prijimk. Aisim in dvarą kūlikaut – bus duonos.
Na, tas žmogus jį prijėmė.
An rytojaus jiedu nuvėjo in dvarą, susiderėjo kult. O kad šalinę iškuls, tai pelno tiek jiems, kiek tas bernas pakels. Tas ponas pamislijo, kad daugiau jis nepakels, kad jau porą varšauckų, jeigu pajėgus, o jei ne, tai ir da mažiau.
Na, gerai. Atėjo jiedu kult. Tas velnias pajėmė vieną sparą keltuvei, antrą – buožei, o tam žmogui tik vis liepia verst no šalinės. Tas žmogus verčia, o tas velnias duoda kokį sykį – ir gana. Per dieną jiedu iškūlė visą šalinę kaip su geriausia mašina. Vakare parėjo namo. Anryt aina jiedu arpuot javų, o bobai liepia tas velnias, kad visus maišus, dvikartes, paklodes siūtų in vieną maišą. Nuvėjo in dvarą – tas pons liepia nešt arpas, arpuot grūdus. O tas velnias sako:
– Mum nereik. Mes juos išarpuosim.
Pamaišė grūdus, pūsterėjo – ir čysti. Atvežė toj boba tą maišą – susisėmė visus javus, užsikėlė an pečių ir aina per dvarą. Pamatė ponas, kad jau neša visus javus, – tas ponas turėjo didelį bulių, – sako:
– Palaiskit bulių, tai jį subadys.
Tą bulių kaip tik palaido, tas bulius – prie velnio. Velnias jį – už vuodegos, an pečių ir neša.
– Na, matai, – sako, – prie duonos bus gerai ir mėsos.
Pons mato, kad jau neša ir bulių, – sako:
– Laiskit tą bjaurųjį šunį – tegul jį sudraskys!
Palaido tą šunį no lenciūgo – tas šuo prie jo. Jis tą šunį – už vuodegos, an pečių, sakydams:
– Tai bus bobai geri čeverykai!
Parnešė namo – jau turi duonos ir mėsos, ba tą bulių papjovė.
Atėjo pavasaris – išėjo art, sėt. Tas velnias žino, koks metas bus: kaip būna sausas metas, tai jie sėja in klonius, tai jų užauga. Tas žmogus džiaugiasi, kad tokį berną gau: jau jie visko turi. Ateinantį metą susiedai sėja in klonius, o kad būna lytingas, anų prapuola. O jiedu sėja vis an kalnų – jų vėl užauga. Jau jie pralobo, juos visi pradėjo prašinėt an balių. Gaspadorius kad važuoja, ir berną ima drauge.
Vieną sykį užprašė juos an krikštynų, važuojant nuklimpo jiem ratas, arkliai nepaveža. Tas bernas iššoko iš vežimo, pasiraitojo rankovę, inkišo ranką in purvyną – ištraukė skrynią pinigų. Sako tas bernas:
– Važiuokim namo. Kam mum tų krikštynų – mes sau geresnes krikštynas pakelsim.
Parvažiau namo – jau tur visko ir pinigų skrynią.
Tas velnias turėjo tarnaut tris metus. O kad jau pasibaigė tie trys metai, tada da nebuvo arielkos. Tas velnias ėmė rugių raugyt, virt puodynė ir padarė arielką. Davė tiem savo gaspadoriam paragaut – jiems tas trunkas patiko, ėmė gert. Pasigėrę ėmė peštis, keiktis, pliovotie ir papildė griekų, kiek tik reikėjo. Tas velnias, surašęs jų griekus, nuvėjo in peklą, o tie žmonės liko sau turtingai gyvęt. Tas žmogus insižiūrėjo no to velnio, kaip ans darė arielką, paskui ir jis pradėjo varyt. Ir no to sykio atsirado arielka.

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1894

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 405-407, Nr. 242
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

Spausdinti

Atgal