ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3834&FId=6090&back=home

PAVADINIMAS: [Septyni broliai varnai ir sesuo]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Septyni broliai varnai ir sesuo]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo tokia ragana. Ji turėjo septynis sūnus. Ale patiko blogi metai – neturėjo kuom juos maityt nė dengt. Sako in tuos savo vaikus:
– Neturu aš kuom jus dengt nė maityt – kad jūs pavirstumėt visi in varnus ir išlėktumėt sau!
Kaip tik ištarė, teip ir išlėkė visi, pavirtę in varnus.
Ale po kelių metų gimė tos raganos duktė. Kada paaugo toj mergaitė, kaip tik kur sueis su kitais jaunais, ją vis vadina varniute. Ji, parėjus namo, klausia motinos:
– Kodėl visi mane vadina varniute?
Sako jai motina:
– Yra tavo septyni broliai išlėkę varnais, tai užtai tave ir vadina varniute.
Sako motinai:
– Iškepk tu mā vištą an kelio – aš aisu ieškot savo brolių.
– Kad nori, gali ait.
Iškepė jai vištą, ir ji iškeliau. Ėjo ėjo, jau ją užpuolė vakaras. Ale ji priėjo tokią stubelę. Toj stubelėj rado seną bobą. Prašosi ji pernakvot. Sako toj boba:
– Galėsi nakvot, ale kad mano sūnus parlėks, tai tave sudraskys.
Sako:
– Aš palįsu po pečka, tu mane uždaryk, tai jis manęs neras.
Tep ta palindo po pečium, ją uždarė, ji sau kamputy susirietus guli ir laukia, kas čia bus.
Jau gerai sutemė – parlėkė tas sūnus varnas. Nutūpė, plunksnas nusikratė – stojo žmogus. Ir klausia:
– Kas čia smirda žmogiena?
Sako:
– Čia apsinakvojo tokia pakeliauninga mergina.
Sako tai:
– Išlįsk čia.
Toj nor nenor tur išlįst. Išlindo ji – klausia tas varnas:
– Kur tu aini?
Sako:
– Ainu aš savo septynių brolių ieškot, išlėkusių varnais.
– O ką tu čia turi?
Sako:
– Aš čia turu keptą vištą an kelio.
– Tai tu man duok ją, aš suvalgysu, o tu kaulelius susirink ir susirišk in skepetaitę.
Tą vištą suvalgė, o kaulelius ji sau surišo in skepetaitę.
– Dabar aš tau pasakysu, kur tavo broliai. Aisi aisi, priaisi labai didelį kalną, kad tu be nieko nepereisi tą kalną. Tai tu vis dėkis po vieną kaulelį an žemės, tai bus tau trepai, tai jais užlipsi an to kalno. O kad nusilaisi no to kalno, rasi pagiry stubą. Toj stuboj rasi septynis puodukus verdant, tai tu visus pamaišyk, o iš septinto paragauk. Rasi septynias lovas, tai tu visas išvoliok, o septintoj atsigulk.
Dabar ji pernakvojus, pasijėmus tuos kaulelius, aina. Atėjo prie to kalno – tas kalnas siekiantis debesius. Da kol galėjo, tai lipo, o paskui iš tų kaulelių jai pasidarė trepai – ir perlipo tą kalną. Po kalnu rado namus. Tuose rado septynis puodelius verdant – ji šešis pamaišė, o iš septinto paragau. Rado septynias lovas – ji šešias išvolio, o septintoj atsigulė.
Ne po ilgam parlėkė tie jos broliai varnai. Plunksnas nusipurtė – stojo žmonėm. Pažiūrė in puodus – sako:
– Jau mum šiandie ne valgis – jau čia kas nors yra.
Pažiūrė in lovas – sako:
– Jau mum šiandie ne guolis – jau čia kas išvolio.
Žiūri – kad vyriausio brolio lovoj guli. Sako:
– Dabar tai jau draskysim! Ale, – sako, – da reik klaust, kas ji per viena ir ko ji čia atėjo. Ko tu čia atėjai?
– Aš atėjau savo septynių brolių ieškot. Aš esiu duktė tokios ir tokios raganos, katra pavertė savo sūnus septynis in varnus.
– Na, tai gerai, kad tu esi mūsų sesuo. Tai jei tu iškęsi septynis metus nevalgius ir nieko nekalbėjus, tai po septynių metų mes išeisim.
Sako:
– Iškęsu.
Ir teip perėjo tie septyni metai jai nevalgius ir nekalbėjus. Tada jie parlėkę plunksnas nusikratė ir stojo tokiais žmonėmis, kokiais buvo iš pradžių. Ir visi sugrįžo pas tą raganą. Ir ėmė tą raganą an laužo sudegino, o pelenus po laukus išbarstė. Užtai da ir dabar žiemą jos lankoj ant sniego žiba.

PATEIKĖJAS: Jonas Kamarauskas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1901

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 407-409, Nr. 243
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal