Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3845&FId=6113&back=home

PAVADINIMAS: [Aš tą poną pragaišysiu]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Aš tą poną pragaišysiu]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo dieduks ir bobutė. Dieduks turėjo gaiduką, o bobutė – vištaitę. Kada toj vištaitė padeda kiaušinuką, tas dieduks prašo, kad duotų ir jam kokį. Toj boba sako:
– Tegul tau gaiduks padeda.
Tas dieduks užpykęs išvarė savo tą gaiduką ubagaut. Kur dabar tas gaidukas ais? Aina in dvarą. Dvare užlėkė an tvoros:
– Kukuriekū, aš tą poną pragaišysu ir jo turtą išnaikysu!
Tas pons išgirdęs persigando, kad gaidys tep jį nor baisiai pragaišyt. Sako:
– Pagaukit tą gaidį, inmeskit jį in arklių tvartą – tegul jį ten aržilai sumindžios.
Tą gaidį ant nakties inmetė in tvartą. Tas gaidys per naktį visus to pono aržilus sulesė.
Atėjo anryt pažiūrėt. Kaip tik atidarė tvartą, tas gaidys iš tvarto išlėkė. Inėjo in tvartą, žiūri – jau visi aržilai sulesti. O tas gaidys, užlėkęs an tvoros:
– Kukuriekū, aš tą poną pragaišysu ir jo turtą išnaikysu!
Tas pons sako:
– Inmeskit tą gaidį in bulių tvartą – mažu jį buliai subadys.
Inmetė tą gaidį in bulius. Tas gaidys per naktį sulesė visus bulius.
Anryt atdarė tvartą – tas gaidys išlėkė, atsitūpė an tvoros:
– Kukuriekū, aš tą poną pragaišysu ir jo turtą išnaikysu!
Sako tas pons:
– Inmeskit tą gaidį in šulnį – mažu jis prigers.
Tuo jį inmetė in šulnį ir uždarė. Tam gaidžiui jau bėda. Sako gaidys:
– Ryk, šikna, vandenį, ir aš ryju! Ryk, šikna, vandenį, ir aš ryju!
Ėmęs ir išrijo visą vandenį.
An rytojaus atdarė šulnį – tas gaidys išlėkęs an tvoros užsitūpė:
– Kukuriekū, aš tą poną pragaišysu ir jo turtą išnaikysu!
Tas pons jau visai persigando. Sako:
– Iškūrykit gerai pečių o inmeskit tą gaidį in pečių!
Tuojau prikūrino pečių, tą gaidį inmetė in pečių. Jau tam gaidžiui karšta. Sako:
– Liek, šikna, vandenį, ir aš lieju!
Tuo užliejo ugnį ir tupi sau.
Atėjo, atidengė pečių – pažiūrės, ar jau sudegė gaidys. Tas gaidys išlėkė iš pečiaus, užsitūpė an tvoros:
– Kukuriekū, aš tą poną pragaišysu ir jo turtą išnaikysu!
Tas pons jau visai persigando. Sako:
– Jau aš tą gaidį negaliu nužudyt... Ėmę, vyrai, inmeskit in pinigų skrynią, tai jis mažu nors ten užtrokš.
Tuojaus tą gaidį inmetė in pinigų skrynią ir uždarė. O tas gaidys sako skrynioj:
– Ryk, šikna, pinigus, ir aš ryju! Ryk, šikna, pinigus, ir aš ryju!
Ėmęs išrijo visus pinigus.
An rytojaus atėjo pažiūrėt to gaidžio. Kaip tik atidarė skrynią, tas gaidys išlėkė ir nulėkė pas dieduko stubelę. Sako:
– Dieduk dieduk, atdaryk dureles!
Atidarė.
– Patiesk paklodę.
Patiesė. Sako:
– Vemk, šikna, pinigus, ir aš vemiu.
Privėmė pilną paklodę pinigų. O toj boba prašo:
– Dieduk, duok man pinigų.
– Negausi: tegul jų tavo vištaitė tau parneš.
Toj boba jau varo savo vištaitę. Toj vištaitė išėjus prisikapstė, prisilesė visokių kirmėlių, vabalų ir pareina pas stubelę. Sako:
– Bobule, atdaryk dureles.
Atdarė.
– Patiesk paklodę.
Patiesė. Toj višta privėmė visokių vabalų, kirmėlių, ir viskas. Toj boba išdirbo tai vištai skūrą, ką neparnešė pinigų. Ir liko beturtė. O tas dieduks buvo bagots su tais pinigais.

PATEIKĖJAS: Jonas Kamarauskas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1901

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 420-421, Nr. 250
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

Spausdinti

Atgal