Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3846&FId=6115&back=home

PAVADINIMAS: [Berno dalis]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Berno dalis]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks gaspadorius visai neturtingas, kad jau jis neturėjo nė ką pavalgyt, nė kuom apsirėdyt. Ale atėjo pas jį toksai žmogus, susiderėjo pas jį per berną. Kada jau jis pradėjo pas jį bernaut, teip tam gaspadoriui su tuom bernu pradėjo viskas sektis, kad jau jis tuojaus prabagoto.
Ale jau jam pasibaigė metai – jau jis no to gaspadoriaus atsitraukė. Kaip tik jis no jojo atsitraukė, teip tas gaspadorius ir vėl teip pabiedno, kad jau jis vėl nieko neteko. Dabar tas jau gaspadorius dasimislio, kad jis iš to berno dalies gyveno. Tas gaspadorius, susiieškojęs tą berną, kalbina jį atgal pas save per berną. Tas bernas sako:
– Aš jau pas tave nenorėčia jau daugiau būtie.
Ale tas gaspadorius sako:
– Žinai ką, aš turu tik vieną dukterį. Jei pas mane būsi, tai kaip užaugs, tai galėsi būt mano žentu.
Patiko tam bernui tokia kalba gaspadoriaus, ir liko bernaut. Kaip tik pradėjo jis gaspadoriautie, teip tas gaspadorius jau gausiai pralobo. Jau jie pagyveno ten kelis metus – jau jis pasidarė didelis bagočius. Jau toj duktė to gaspadoriaus parėjo in metus – jau kaip pas bagotą ūkinyką pradėjo ir žentai bagoti važuotie. Jie jau tą dukterį ženija su vienu, o in tą berną ir žiūrėtie nenor.
Siunčia tą berną in girią parvežt malkų. Išvažiau tas bernas in girią, prisikirtęs prisikrovė malkų an vežimo. Pavažiau galą – nulūžo ašis. Ale jis nuvėjęs pas aržuolaitį žiūri ir mislia kirst. O tas aržuolaitis prašnekėjo – sako:
– Nekirsk tu mane, tokį jauną, gražų. Tu nuveik pas tą savo ašį, sakyk: „Tegul teip bus“, – ir tau ta ašis sugis. Tai tau nereiks mane kirst nė daryt.
Atėjo pas vežimą, sako:
– Tegul teip bus.
Tuojaus ta ašis sugijo. Parvažiau namo. Norėtų jau ir jis ait in veseilią, ale tas gaspadorius sako:
– Da sukirsk tas malkas.
Tas bernas išėjo an kiemo, sako:
– Tegul teip bus.
Kaip tik teip pasakė, teip tos malkos tuojaus susikirto.
O jau kaipo baigiant veseilią jau tuos jaunuosius nuvedė in klėtį, suguldė, o tas bernas sako:
– Tegul teip bus.
Kaip sugulė, teip ir negali atsikelt.
An rytojaus jau atėjo kelt. Susinešė vieni skripkas, kiti – mintuvus, kiti – kitokius daiktus, baladoja, kelia, o jau tie jauniejai negali atsikeltie. Jau guli vieną dieną, kitą, ir nedėlią – ir nekelia. Jau tas tėvas mato, kad jau bloga, pradėjo prašyt to berno, kad juos paleistų. Tam bernui užmokėjo algą už visus jo tarnystės metus, gerai pamylėjo, ir tada jis juos paleido no pirmo ryto ir pats išėjo savo keliais.

PATEIKĖJAS: Barbora Paliuliūtė

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1901

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 421-423, Nr. 251
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

Spausdinti

Atgal