Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3848&FId=6119&back=home

PAVADINIMAS: [Mainais gautas avinukas]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Mainais gautas avinukas]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks bernas. Jis nuvėjo, beaidams per svietą, pas tokį poną, susiderėjo pas jį per berną. Sako:
– Pas mane nesunkų darbą turėsi: tiktai po trimi katilais pakursi malkų ir daugiau nieko. Ale in tuos katilus pažiūrėtie tau nevalia.
Pradėjo kūryt ir kūrino iki pabaigai tų trijų metų. Ale an pabaigos atidengė tuos katilus pažiūrėt, kas gi ten yra, – žiūri, kad yra kiekvienam katile po vieną dūšią. Jis persigando, kad jis per tris metus jas degino. Tas pons jį kalbina, kad liktų da an trijų metų. Sako:
– Kad jūs mā duotumėt kaži kiek algos, aš jau daugiau neliksu.
– Na, tai kad jau nelieki, tai te tau algą ir gali ait sau.
Davė jam algos aukso tokį šmotą kaip arklio galva. Aina jis sau su tuom auksu. Sutiko žmogų atjojant ant arklio. Sako tas bernas:
– Mainykim šitą arklį an šito šmoto aukso.
Na, tas žmogus tuojaus ir apmaino. Joja jis, užsėdęs an to arklio. Ale bejodams patiko žmogų vedantes jautį. Sako:
– Mainykim an šito arklio tą jautį.
Tas žmogus apmainė. Vedasi tą jautį. Patiko žmogų, vedantes aviną. Sako:
– Mainykim tą aviną an šito jaučio.
Kurgi nemainys aviną an jaučio... Tuo ir apmainė. Vedasi tą avinuką. Ėjo ėjo, teko ait per girią. Jau užpuolė naktis. Priėjo girioj tokią stubelę. Pririšo tą avinuką prie advernyko, inėjo in vidų – rado tris mergas prausiantes nuogas. Sako:
– Mergelės, aikit pažiūrėt, kokį aš gražų avinuką atsivedžiau garbiniuotą.
Tuojaus išėjo viena:
– Vaje, koks garbiniuotas!
Kaip tik pačiupinėjo, teip ir prilipo prie to avinuko. Išėjo antra:
– Najegi garbiniuotas!
Ir ta prilipo. Išėjo trečia pažiūrėt – ir ta prilipo. Dabar jis ten pernakvojęs vedasi tą aviną su tom trim nuogom mergom. Aina per girią. Ale velnias tupi medy ir žiūri. Sako:
– N’o kas ten per guzai tų mergų an krūtinių? Aš tik aisu pažiūrėt.
Velnias kaip tik griebė tai mergai už guzo – teip tas velnias prilipo prie tos mergos. Vedasi jau ir tą velnią. Vedasi pro tokią stubelę. O boba duoną kepė. Toj boba – iš stubos, su liže šoko prie tų mergų:
– O jūs stervos, kodėl jūs ainat nuogos?
Kaip kirs liže tai mergai per šikną – tep ta ližė prilipo prie mergos šiknos. O tą bobą – prie ližės ir vedasi. Atsivedė in tokį dvarą. Vedasi per dvarą, o buvo kluonas atdaras ir an klojimo žirnių du šimtai varšauckų, o tuos žirnius jau buvo nupirkęs žydas ir mierau. Ale tas su tuom avinu vedasi tiesiog per klojimą. Kaip tik atsivedė per klojimą, tep tas velnias kaip griebė tuos žirnius ir supylė sau in kulę. Tas žydas tuo griebėsi už kulės, kad perplėšt ir pabert tuos žirnius. Kaip tik griebė tam velniui už mašnos – teip tas žydas ir prilipo prie mašnos.
O tas ponas turėjo tokią dukterį, kad ją nieks negalėjo prašnekyt. O tas ponas teip sakė: jei kas ją prašnekys, tai bus jo žentas. Ale vedasi jis pro pakajus. Pamatė toj pana tą visą komediją – ėmė juoktis. Sako:
– Tėte tėte, aikit pažiūrėt, kas čia per komedijos!..
Tas ponas pamatęs ir negali trivot juokais.
– Na, – sako, – kad tu mano dukterį prajuokinai, tai turi būtie žentu.
Ir tuojaus surengė veseilią ir apženijo su tąj pana. Ir liko tas bernas ponaut tam dvare. Matai, ir bernam kaip kada gerai pasiveda.

PATEIKĖJAS: Ona Paliuliūtė

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1901

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 424-425, Nr. 253
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

Spausdinti

Atgal