Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3853&FId=6129&back=home

PAVADINIMAS: [Kačiukai ir lapė]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Kačiukai ir lapė]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo trys kačiukai brolukai ir viena kačiukė sesukė. Tie, būdavo, kačiukai išbėga in pamarį, pagaudo žuvyčių, parneša namo, o ta sesutė išverda jiems valgį.
Ale tie kačiukai brolukai išėjo in pamarį, o atėjo lapė. Atsivėrė dureles, paragau iš vieno puoduko, iš kito – ir nėr žuvyčių puodukuos. Žinoma, kaip katės, ne kiek verdasi. O ta kačiukė sėdi an pečiaus ir poteriauja.
Parėjo tie kačiukai brolukai – nėr kas duot valgyt. Sako:
– Atėjo lapė, atsidarė dureles ir išėdė iš puodelių.
– Tai tu kitąsyk užsidaryk dureles, kad ji neineitų.
Tie kačiukai brolukai išėjo, o ta kačiukė, užsidarius dureles, išsivirus žuvytes, sėdi an pečiaus ir poteriauja. Ale atbėgo vėl toj laputė. Paklibino dureles – jau uždarytos. Atėjo po langu, sako:
– Kačiuke sesuke, atdaryk dureles: aš atnešiau tau didelę naujieną.
– Na, tai kad aš poteriauju, negaliu nulipt no pečiaus.
Sako:
– Šok no pečiaus an mašinaitės, no mašinaitės – an žemės ir gali atidaryt.
Toj kačiukė sesukė atidarė dureles, o toj lapė inėjus tuo iš vieno puoduko, iš kito puoduko – ir vėl išėdė žuvukes. O paskui tą kačiukę užsimetė an sprando ir nusinešė namo, in savo namelius, už vuodegos prikalė prie girnų malt.
Pareina tie kačiukai brolukai – jau jų sesutės nėra. Tuo vienas pasijėmė krepšiuką, kitas – skripką, o trečias – būbnelį, atėjo pas tuos lapės namučius ir grajija:

– Lapatečka vertelečka,
Dildildi, dildildi...

O tos lapės duktė sako:
– Mama, aisu šokt.
O ta lapė sako:
– Aik, ale tuo ateik.
Toj kaip tik iškišo galvą, tep tie tuo galvą nusuko ir in krepšį inkišo. Dabar tie kačiukai vėl grajija:

– Lapatečka vertelečka,
Dildildi, dildildi...

Jau kita duktė sako:
– Aisu šokt.
– Na, tai aik, ale tuo ateik, – ba jau mislia, kad anoj šoka.
Toj kai tik iškišo galvą – tie kačiukai ir tai galvą nusuko ir – in krepšį. Dabar tie vėl grajija:

– Lapatečka vertelečka,
Dildildi, dildildi...

Toj lapė mislia, kad jos dukters teip ilgai šoka, – aina jau ji pati pažiūrėt. Kaip tik galvą iškišo, tep tie kačiukai ir tai lapei galvą nusuko. Inėjo in vidurį – rado savo sesutę prie girnų vuodega prikaltą ir malant. Jie tuo atlupo tą jos vuodegą ir paleido. Ir tada jie turėjo dvejis namelius.

PATEIKĖJAS: Šikorskė

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1901

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 436-437, Nr. 262
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

Spausdinti

Atgal