Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3896&FId=6189&back=home

PAVADINIMAS: [Kareiviai ir kunigas]

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Rankraštinė versija [Kareiviai ir kunigas]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toki du vyresniejai kereivių, o viens iš jų buvo kataliks. Ale atėjo jiedu in bažnyčią. O ten netoli durių spaviedojo kunigas žmonis. Ale jiedu sako:
– Ko tas kunigas tuos žmonis arzina, gaišina?
Ale tas kunigas išgirdo. Pasišaukė jis tą kataliką ir klausia:
– Kuom tu dabar esi?
– Asiu kereivių vyresnėliu.
– O paskui kuom būsi?
– Būsu pulkaunyku.
– O paskui kuom būsi?
– Būsu jenarolu.
– O paskui, – kunigas sako, – o paskui mirsi ir aisi in peklą. Ir tu kasdien mislyk, ką aš tau sakiau.
Tep tam vyresniam inėjo in galvą tie kunigo žodžiai, kad jis tik mislia ir mislia apė peklą. Negalėdams nuramytie savęs, ėjo pas tą kunigą. Sako:
– Kunige, spaviedok tu mane, nes niekur vietos negaunu.
O kad jau išsispaviedojo, jau jis rado razumą ir pakūtoj numirė.

PATEIKĖJAS: Ona Paliuliūtė

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1901

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 479-480, Nr. 279
J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 8. Ožkabalių pasakos ir sakmės. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

Spausdinti

Atgal