Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=3993&FId=6320&back=home

PAVADINIMAS: [Apraudojimas senuko]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
1. Tėvuli mano, tėvuli mylimasis! Oi, buvo langva ir mano tėveliam, kap buvo senas tėvulis, tai jis padėjo mano tėveliam sunkių darbelių dzirbcie, mus jaunus paaugycie. Tėvuli mūsų, mūsų mylimasis! Tankiai padrausdavai mus mažutėlius, kad mes nedzykautum, tėvulio neužrūscytum.
2. Tėvuli mūsų, mūsų mylimasis! Gaila mum, gaila seno tėvucio, kad jis senystėłėj sunkiai dzirbdavo dėl mūs mažųjų, viskų parūpindavo. Tai jis gaiłėjo mūsų mažucių, tai jis nedalaido prie dzidelio vargelio.
3. Tėvuci mūsų, tėvuci mielas! Kap pakildavo tamsūs debesėliai, tai atbėgdavo mūsų tėvucis in čystų laukelį, tai jis laisdavo mus mažutėlius nuo gyvułėlių, kad neužlytų skaudus lietucis ant mūs mažutėlių. Jis gaiłėjosi mūs mažutėlių, tai nesigaiłėjo savo senystėłės ir mažos sveikatėłės.
4. Oi, dartės kadu atsimysim savo tėvucį, mes neužmiršim savo tėvucio. Kap mes užaugsim dzidesniuose meteliuose, vis atsimysim, kad mes turėjom savo senucį, brangų tėvucį, katras pagaiłėjo mūs mažutėlių.
5. Tėvuciai mūsų, tėvuciai mieli! Dartės nepleiskit savo tėvulio. Mes jį gražai pakavokim, gailiai apraudokim ir brangų vardelį tankiai minavokim.
6. Tėvuci mūsų, mūsų mylimasis! Mes atsiprašom savo tėvucio, mažu užpykdėm senų tėvucį iš mažų dzienelių. Dartės mes turim laikų tėvucį perprašycie, kad mum dovanotų, jei kuo užrūscinom.
7. Tėvuci mūsų, mūsų mylimas! Buvai man geras ir maloningas, kad vis pagaiłėjai mūsų mažutėlių, tad ir mes nenuvargom dzidelio vargelio. Anksci rytelį tėvucis pamigdzinot, pats išgydavot dzidelį pulkelį gyvułėlių, mus pamigdzinot ligi pusrytėlių.
8. Kap atsikeldavom mes anksci rytelį, mes nuveidavom in čystų laukelį, tai mes atrasdavom tenai savo tėvucį terpu gyvulėlių, tai pamokinot, mūsų tėvuli, kap gyvułėliai ganycie ir an jų nepykcie.
9. Tėvuli mūsų, tėvuli brangus! Dartės pasiūgėjom dzidesnių metelių, būtum užvadavį senų tėvulį, būtum nedalaidį in sunkų darbelį, būtum mes nudzirbį sunkius darbelius, būtum užvadavį savo tėvucius, būtum pasigaiłėjį senų senucių, būtum vis atlankį savo tėvucius, būtum susikvietį in savo namucius.
10. Tėvuli mūsų, mūsų senasis! Tai pasiskubinai nuo mūs atsiskircie, sau namelį apsirinkcie in tų aukštų kalnelį, in tų sierų žamełį. Dartės aš padėkavoju senam tėvuciu, kad paauginot mus, savo anūkėlius, in dzidesnius metelius, tai dar pakavosim mes savo tėvulį, tai mes nunešim in aukštų kalnelį, tai mes indėsim in tų žamełį, mes apraudosim gailiom ašarėłėm.
11. Mes minavosim tėvucio vardelį, jo brangų skarbelį, visų giminėłį, kad jis mumiem buvo geras ir labai meilingas, – niekad neužmiršim savo seno tėvucio, visadu minavosim per visus metelius, kolei gyvi būsim.

FIKSAVIMO METAI: 1913

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Miroslavas, k., Miroslavo sen., Alytaus r. sav., Alytaus apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Miroslavas

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 166-168, Nr. 1
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 11. Įvairi tautosaka iš rinkinių. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SAUGOMA:
LMD (Lietuvių mokslo draugijos fondai Lietuvių tautosakos rankraštyne Lietuvių literatūros ir tautosakos institute) | I 965, Nr. 97

Spausdinti

Atgal