ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=4006&FId=6349&back=home
PAVADINIMAS: [Apie karalių ir muzikantą]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo vienas karalius, jis turėjo vieną dukterį. Toj duktė sako:
Jau parėjau in metus jau turite žentą imtie.
O tėvas nenor. Tai tas karalius padarė sklepą, o tenai turėjo levą. Katras norėjo tik žentu būt, tai turėjo ait pirma visko in sklepą pernakvot, o kaip tik ineidavo in sklepą, tas levas sudraskydavo ir suėsdavo, ir tokiu būdu gaut žento negalėjo.
Dagirdo viens muzikantas apė tokias baikas. Jis davė pas kalvį nukalt tokią kilpą, porą šrubų. Paėmęs insidėjo in krepšiuką, atėjo an to karaliaus dvaro o jau žaidžia, tai negali atsiklausyt. Išgirdo karaliaus duktė, sako tėvui:
Tėti, ar šits muzikantas negalėtų mūs žentu būt?
Karalius pašaukė tą muzikantą, sako:
Ar tu galėtum mūs žentu būt?
Šviesus karaliau, aš asmiu prastas žmogelis, muzikantas kaip aš jūs žentu galiu būt?..
Tai nieko, ką tu prastas žmogus, galėsi būt, kad duktė teip nor, tik vieną naktį turėsi ait in mano sklepą pernakvot.
Muzikantas sako:
Galiu.
Vakare jį inleido in sklepą pas levą. Kaip tik uždarė, tai kaip jis pradėjo žaist! Tas levas klausė, klausė, sako:
Še man pažaist.
Tavo da pirštai per stori.
Tai ką aš galiu daryt, kad mano pirštai stori?
Še aš tau paplonysu.
Te paplonyk.
Še, kišk in šitą kilpą.
Levas inkišo savo lopas in tą kilpą, muzikantas ėmęs prie sienos drūčiai prišrubau. Kaip prišrubavo, tas levas jau laukė, kad pirštus plonytų, o tas muzikantas tol jį mušė, kol jam jau nereikėjo prašyt nė žaist, nė jo draskyt. Pats atsigulęs an lovelės miega.
An rytojaus karalius pasiuntė tarną pažiūrėt, kaip yr su tuom muzikantu. Atėjęs klausė levo, kaip su tuom žmogum. Levas sako:
Tylėk, durniau, nepabudyk pons miega.
Atėjęs pasakė karaliui, sako:
Tylėk, pons miega.
Aina pats karalius pažiūrėt, kas ten per pons. Atėjęs pabarškino in duris. Tas muzikantas išgirdo, kad atėjo karalius, tuojaus stojęs no lovos paleido levą no sienos ir atidarė duris. Inėjęs in sklepą, pamatė, kad tas muzikantas gyvas. Jau daugiau netur ką daryt, jau tur būt žentu. Tuojaus surengė veseilę ir apženijo.
PATEIKĖJAS: Juozas Brokas
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO METAI: 1891
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Vilkabaliai, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
P. 43-44. Nr. 18. J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 13. Levas lietuvių pasakose ir dainose : [studija]. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 81
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Spausdinti
Atgal