ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=4089&FId=6489&back=home
PAVADINIMAS: [Žalnierius]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Literatūrinė kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Vienas žalnierius, kurio motina su žmogžudžiu susinešimus turėjo, buvo jos siunstas parnešt vaistams vilkienės, meškienės ir liūtienės pieno, kurio jis ir gavo ir dar po vieną trūbelę. Kartą jį motina nusiuntė parnešt vaistams obuolių iš žmogžudžių dvaro, kurs buvo apvestas viena geležine, kita sidabrine, trečia auksine siena. Sugriovęs tais sienas ir prisiskynęs darže obuolių, jis neiškentė neparagavęs, ir kaip tik jis obuolio atsikando, tuo jį apėmė miegas. Pavojų prijausdamas ir žinodamas, kad jam žvėrys prižadėjo pribūt pagelbon, jisai kaip tik paspėjo užtrūbyti, tuoj ir užmigo, o vilkų, meškų ir liūtų pridurmai baisybė subėgo ir aplink jį sustojo. Žmogžudžiai, išgirdę ant dvaro triukšmą, siuntė vieną plieniniais drabužiais apsirengusį pažiūrėtų. Šits kaip tik pasirodė, tuo vilkai sušoko ir sudraskė. Antrąjį, kurs sidabro drabužiais apsirėdęs buvo, vilkai sudraskyt negalėjo. Jį sudraskė sušokusios meškos. Antrojo grįžtant nesulaukdami, žmogžudžiai siuntė trečią, auksiniais drabužiais apsirėdžiusį. Šitą meškos inimt negalėjo. Jį levai, kaip sušoko, tuoj sudraskė. Tuo tarpu pabudo žalnierius. Jis atidavė žvėrims jų trūbeles ir, pasėmęs obuolius, grįžo namon, padėkavojęs už pagelbą.
FIKSAVIMO METAI: 1919
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
P. 49. Nr. 27. J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 13. Levas lietuvių pasakose ir dainose : [studija]. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: Pasaka, nežinoma kur užrašyta, J. Basanavičiaus teigimu, esanti P. Kriaučiūno rinkinyje Senapilėje (Marijampolėje).
Spausdinti
Atgal