ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=4090&FId=6490&back=home
PAVADINIMAS: [Kareivis]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Literatūrinė kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Vienas sūnus, atitarnavęs karumenėje dvidešimt penkis metus, sugrįžęs namon, rado tėvą mirusį, o motiną gyvenant su žmogžudžiais, kurie veik pasiryžo jį nužudyt. Jie pamokino, kad motina apsimestų liga ir siunstų jį vaistų parnešt vilkės, meškės, levės pieno. Sūnus, su muškieta girion išėjęs ant medžioklės, sutinka tais žvėris, nor nušaut tos jam duoda pieno ir po trūbelę, ant kurių užtrūbijus, jos prižada ateit jam patarnautie. Motina, jau neva nog to pieno pasveikus, siunčia jį žmogžudžių dvaran obuolių parneštų. O tas dvaras buvo apsuptas trimis sienomis: geležine, sidabrine ir auksine. Su kumščia dvaro vartus išgriovęs, jis dvaran inėjęs ir sode obuolių pasiskynė. Pamatęs išlaužtus vartus, žmogžudžių viens, geležia apsirengęs, išėjo pažiūrėt. Žmogus, jį pamatęs, tuojaus užtrūbijo, ir atbėgo vilkai, meškos ir levai ir apstojo jį. Žmogžudžiui prisiartinant, jį tuoj vilkai sudraskė. Kitą ateinant meškos, trečią levai. Tuom tarpu tas žmogus iš išgąsties gulėjo apmiręs. Kovai pasibaigus, levas jį paglostė, ir šits atgijo. Tada jis atidavė vilkams, meškoms ir levams trūbeles, keliavo namon ir parnešė motinai reikalautų obuolių.
FIKSAVIMO METAI: 1919
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
P. 49-50. Nr. 28. J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 13. Levas lietuvių pasakose ir dainose : [studija]. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: Pasaka, nežinoma kur užrašyta, J. Basanavičiaus teigimu, esanti P. Kriaučiūno rinkinyje Senapilėje (Marijampolėje).
Spausdinti
Atgal